Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis Lietuvos demografijos forume kalbėjo, kad pokyčiai gyventojų amžiaus struktūroje apima visą Europą: Europa yra labiausiai senstanti pasaulio dalis. Nors Lietuva dabar dar neblogiausioje situacijoje, bet situacija čia labai sparčiai keičiasi.
Artėja pirmoji iššūkių banga
Pasak B. Gruževskio, dar 2013 m. buvome arti ES vidurkio pagal tenkantį vyresnių žmonių skaičių, tačiau skaičiai blogėja – prarasime ne tik darbingo amžiaus žmones, bet ir mokesčių mokėtojus.
„Nuo 2015 metų fiksuojant, skaitlingiausia gyventojų grupė Lietuvoje yra 53–57 metų gyventojai. Didžiausios problemos prasidės, kai šita grupė pasieks pensinį amžių, tai po 8 metų. Bet realiai problemos prasidės jau daug anksčiau. Žmonės, kuriems 58–62 metai, šie žmonės jau po 3 metų pradės eiti į pensiją. O kas juos keis? Keis grupė, kuriai šiemet yra 13–17 metų, mažiausiai skaitlinga grupė. Tai yra, šioje grupėje mažiausiai gyventojų. Kol jie artės prie darbingo amžiaus, atitinkamai pateks į jaunimo kategoriją 20–30 metų, kuri pasižymi, kaip labiausiai emigruojanti. Tai ne vien tai, kad jų yra mažai, bet dar jie labiausiai ir išvyksta.
Aišku, kad jauno žmogaus vertė rinkoje labai auga, bet net prie geriausių norų mes juo nekompensuosime būsimų praradimų“, – kalbėjo B. Gruževskis.
Pasak jo, jeigu ir išsaugotume užimtumo lygį 72–75 proc., mums vis tiek nepavyks išvengti to, kad dėl pensinio amžiaus prarasime 300 tūkst. „Sodros“ mokėtojų. O išmokų gavėjų atitinkamai tiek padidės. Jo teigimu, ateis tas laikotarpis, kai pensijos gavėjų skaičius bus daug didesnis nei dirbančiųjų.
Dėl to ne tik trūks kvalifikuotų darbuotojų, bet apskritai bet kokių darbuotojų trūks. To pasekoje lėtės Lietuvos ekonominė raida, susitrauks vidaus vartojimas, sumažės valstybės ir „Sodros“ biudžetai, mažės viešųjų paslaugų finansavimas.
Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje bus mažiausias dirbančiųjų skaičius, kuris teks vienam išlaikomam gyventojui.
Emigracija – labiausiai valdomas procesas
Viena Lietuvos problemų – emigracija. B. Gruževskio teigimu, kasmet vidutiniškai išvažiuoja apie 40 tūkst. gyventojų, o atvyksta apie 20 tūkst. Tad dėl emigracijos kasmet prarandame apie 20 tūkst. gyventojų. Dar apie 10 tūkst. gyventojų prarandame dėl mirtingumo. Tad iš viso kasmet apie 30 tūkst. gyventojų prarandame, skaičiuoja profesorius.
„Lietuvoje prarandame gyventojus skirtingai. Neringa, Klaipėdos rajonas, Vilniaus rajonas, Kauno rajonas nepraranda gyventojų. Realiai skirtingos Lietuvos, mažėjanti Lietuva ir mažas gabaliukas teritorijų, kurios auga. Rajonai auga didelių miestų sąskaita – Kauno ir Vilniaus, bet perspektyvos tose teritorijose yra, ir to reikia nepamiršti“, – teigė B. Gruževskis.
Kaip pavyzdį jis nurodė Lenkiją, kur labai daug investuojama į migracijos problemų tyrimus, tačiau Lietuvoje, kur ši problema daug opesnė, investuojama mažiau.
Siūlo kaupti biudžetą ateičiai
Dėl tokių liūdnokų perspektyvų, B. Gruževskis mano, kad mokesčių reforma reikėtų siekti, kad 3–6 proc. padidėtų „Sodros“ biudžetas.
„Turime sukaupti per artimiausius penkis šešis metus rezervą, kad neigiamoje aplinkoje 15 metų galėtume funkcionuoti. 2020 metais tik prasidės ta duobė ir tęsis bent 15 metų, kol ta mūsų karta pasitrauks.
Reikia dirbti, gink Dieve, nemažinant pajamų biudžete, ypač „Sodros“. Pagrindinės problemos, dėl ko taip skęstame, mirtingumas didesnis nei gimstamumas. Jaunos kartos skaičius daug mažesnis nei vyresnės kartos. Fiziškai nėra tų, kurie galėtų tuos vaikus gimdyti. Imigracija mums yra gimstamumo sprendimo garantas“, – pataria jis.
Jis pabrėžia, kad būtina užtikrini socialinį stabilumą. Tai turėtų užtikrinti Finansų, Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijos.
„Jie turi kalbėti, kaip pasikeis investicinis patrauklumas, jei nebus patrauklių darbo vietų, nedidės atlyginimai. Jei nebus patrauklumo, žmonės neinvestuos čia ir negyvens. Emigrantams Lietuvos darbo rinka dar nepatraukli, reikia dirbti dar. Šiandien ji patraukli silpnesnių šalių piliečiams, pirmiausia ukrainiečiams, tai reikia užtikrinti civilizuotą emigraciją, geriau, kad namai nebūtų pastatyti, nei kad pastatyti šešėliniu būdu. Emigrantams reikia patrauklumo, čia sustiprėti ir apsigyventi, jei svajojame apie 3 milijonus gyventojų“, – teigia jis.
B. Gruževskis pabrėžia, kad turime dar 2–3 metus iki kol prasidės masinis žmonių išėjimas į pensiją. Dėl to ir reikia kurti teigiamas paskatas gyventi ir dirbti Lietuvoje suteikiant galimybes gerai uždirbti, turėti būstą ir gauti gerą išsilavinimą.
Pasak jo, pirmame etape (iki 2025 m.) svarbiau yra stabdyti emigraciją nei skatinti imigraciją.
„Scenarijus, kuris užtikrintų gyventojų skaičiaus stabilizaciją. Šiandien emigracija turėtų sumažėti iki 15 tūkst. gyventojų, o turime 40 tūkst. Imigracija turi padidėti nors iki 35 tūkst., iš jos tik apie pusė reemigrantų, tad tikrai bent 10–15 tūkst. imigrantų galėtume drąsiai priimti, jei tai pateiksime civilizuotu būdu.
Matematiškai, įmanoma iki 2050 metų turėti 3 mln. gyventojų. Realiai, jei emigracija taip susireguliuotų, kad žmonės neišvyktų. Gegužės mėnesį imigravusių skaičius jau didesnis nei emigravusių. Tai nėra fantazija. Tai dar nėra 5000 gyventojų, dar tik 500, bet tai jau ta fantazija, kuri veikia“, – sako profesorius.
Jis taip pat prideda, kad reikėtų užtikrinti efektyvią senatvę, mat vyresnio amžiaus žmonės yra didelė vertė – jie turi laisvo laiko, kvalifikacijos, patirties, socialinio kapitalo, jų mažesni poreikiai.
Jis nurodo, kad darbuotojų trūkumą galima kompensuoti trimis būdais: panaudojant technologijas, integruojant vyresnio amžiaus žmones ir pritraukiant imigrantus.
Lietuvos bankas: Lietuva patiria stiprų demografinį šoką
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pastebi, kad darbo rinkoje įtampą ypač didina demografinės tendencijos. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, skaičiuojama, kad per kiek daugiau nei 20 metų bus prarasta 335 tūkst. darbingo amžiaus asmenų.
Skaičiuojama, kad praeitais metais gyventojų praradimą kiek kompensavo reemigracija ir užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų šalių. Tačiau vis tiek prarasta apie 20 tūkst. gyventojų.
„Keli dalykai veikia darbo jėgą. Pirmas dalykas nemaža dalis žmonių emigruoja – jauno darbingo amžiaus žmonės. Taip pat stebime, kad vis mažiau jaunų žmonių ateina į darbo rinką. To priežastis, kad nuo 1990 metų gimstamumas nuosekliai mažėjo, du kartus iki kažkur 2003 metų sumažėjo ir tie, kurie gimė 2003 metais, jų dar nėra darbo rinkoje, jie ateina kažkur 20 metų. Tą neigiamą pokytį dar turėtume pajusti per ateinančius kelis metus.
Kitas dalykas, dalis darbo jėgos pasitraukia į pensinį amžių, bet tie, kurie pasitraukia, yra dar gimę sovietmečiu, tada kada gimusių skaičius pakankamai didelis buvo.
Ir ketvirtas dalykas, kuris labai apmaudus, Lietuvoje kasmet miršta 12,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Tai nėra, kad būdinga tik Lietuvai, yra ir kitose valstybėse. Tačiau jei mes skaičiuotume darbingo amžiaus žmonių mirštamumą tokį, kaip yra Europos Sąjungos senbuvės, tai jis sudarytų ne 12,5 tūkst., o 4,6 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Tai didžiulis vidaus rezervas darbo jėgai išsaugoti“, – komentavo G. Šimkus.
Pasak jo, imigracijos politika skaičiavimus galėtų pakeisti.
„Įvairi migracijos politika gali keisti skaičiavimus. Pastaruoju metu supaprastintos imigracijos procedūros ir matome, kad imigracija yra išaugusi iš trečiųjų šalių. Jų skaičius išaugęs iki minėtų 10 tūkst. Vis tik darome išvadą, kad bendros imigracijos tendencijos nesikeičia, nes išaugus imigracijai iš trečiųjų šalių, sumažėjusi yra pačių lietuvių reemigracija dėl to bendras imigrantų skaičius grubiai liko tame pačiame lygyje, kaip per pastaruosius penketą metų“, – teigia G. Šimkus.
Vis dėlto, svarbu ir tai, kokie imigrantai atvyksta. Jo teigimu, aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigravo kiek mažiau nei 200 – tai inžinieriai, programuotojai, startuolių kūrėjai, kurie prisidėtų prie aukštesnės pridėtinės vertės produkto kūrimo Lietuvoje. Dažniausiai atvažiuoja imigrantai pagal trūkstamų profesijų sąrašą: vairuotojai, siuvėjai, suvirintojai.
„Turime susivokti, kad Lietuva patiria stiprų demografinį šoką. Iš principo jau bandome spręsti regionines demografines problemas, kurios jau pasimatė, kai yra tušti mažesni miesteliai ir kaimai. Kas nepakankamai susivokta ir pajausta, kaip keičiasi šalies struktūra pagal amžių. Padidėjo senyvo amžiaus dalis, sumažėjo jaunesnio, bet tai dar nebuvo reikšmingi pokyčiai, tačiau pokyčiai bus vis spartesni.
Prognozuojamas darbo jėgos mažėjimas yra kaip pasekmė emigracijos, sumažėjusio gimstamumo, išeinančios dalies į pensiją, mirštančios gyventojų dalies“, – prideda G. Šimkus.
Be to, pastebima, kad imigracija ne visuomet pilnai padeda Lietuvos ekonomikai. Mat atvykę užsieniečiai nors ir įdarbinami lietuviškose įmonėse, dažniausiai jie dirba vairuotojais ir Lietuvoje nebūna. Atlyginimą gauna minimalų ar kiek didesnį, plius dienpinigius. O gautus pinigus išleidžia ne Lietuvoje. Tad iš jų vartojimo auga trečiųjų šalių ekonomika.
Lietuvos bankas teigia, kad šių metų pradžioje profesijų, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta, sąrašas buvo papildytas dalimi statybos profesijų. Tai padidins įmonių, galinčių naudotis supaprastinta imigracijos tvarka, skaičių.
Prognozuojama, kad dėl darbuotojų trūkumo šiais metais vidutiniškai atlyginimai augs 7,6 proc.
