Atidžiau pažiūrėjus į atskirų maisto produktų kainas, galima pastebėti, kad, jeigu dalis jų per pastaruosius metus iš tiesų atpigo, kita dalis – pastebimai pabrango.
Algos ir pensijos Lietuvoje taip pat paaugo. Tačiau ne visų maisto prekių už jas galima nusipirkti daugiau.
Per metus maistas Lietuvoje atpigo?
2024 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,4 proc., neseniai skelbė Valstybės duomenų agentūra.
Pasak jos, daugiausia tam įtakos turėjo daržovių, degalų ir tepalų, kietojo kuro, drabužių ir avalynės kainų sumažėjimas bei šilumos energijos, kavos ir arbatos, duonos ir grūdų produktų, farmacijos gaminių kainų padidėjimas.
2024 m. rugpjūčio metinė (2024 m. rugpjūtį, palyginti su 2023 m. rugpjūčiu) infliacija sudarė 0,7 proc. Tačiau šį kainų augimą labiausiai lėmė pabrangusios paslaugos, nes, anot agentūros, vien vartojimo prekės per metus atpigo 0,1 proc.
Didžiausią dalį – 22,86 proc. – visų vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio sudaro maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai.
Paprastai kalbant, jeigu žmogaus vartojimo išlaidos yra 100 eurų, tai paprastai iš jų 22,86 euro jis išleidžia maistui ir gėrimams.
Vėlgi, žiūrint bendrai, per metus iki šio rugpjūčio maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,8 proc. Tačiau skirtingų prekių kainų mažėjimas arba augimas gerokai skyrėsi.
Labiausiai atpigę ir pabrangę maisto produktai
Daugiau kaip 50 skirtingų maisto produktų kainas Lietuvos parduotuvėse ir kitose prekybos vietose nuolat stebi ir kiekvieną savaitę interneto svetainėje produktukainos.lt skelbia Žemės ūkio duomenų centras.
Jo duomenimis, per pastaruosius metus iki praėjusios savaitės 30 produktų pabrango, 25 atpigo, o negazuoto vandens vidutinė kaina visiškai nepasikeitė.
Per šį laikotarpį labiausiai atpigo supakuotas varškės sūris (33,5 proc.), bulvės (25,88 proc.), svogūnai (21,65 proc.), maistinis rapsų aliejus (18,87 proc.), viščiukas ar viščiukas broileris (18,09 proc.).
Per tą patį laiką Lietuvoje labiausiai pabrango šie maisto produktai: pomidorai (62,24 proc.), česnakai (58,5 proc.), obuoliai „Jonagold“ (23,23 proc.), bananai (15,13 proc.), morkos (12,99 proc.).
Suprantama, kad svarbu ne tik tai, kiek tenka išleisti maisto produktams, bet ir kiek pinigų yra už juos sumokėti.
Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad, šių metų antrąjį ketvirtį palyginti su praėjusių metų tuo pačių laikotarpiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas padidėjo 9 proc. arba 112 eurų iki 1353 eurų.
Tuo metu vidutinė senatvės pensija per pastaruosius metus išaugo per 10 proc. arba 56 eurais iki 595 eurų, rodo „Sodros“ duomenys.
Jau sudėtinga nusipirkti.
Labai kyla maisto kainos , nemeluokit prašom
