Šiemet įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, žmonės gavo socialines korteles.
Dabar patys gyventojai sprendžia, ką už 8,3 euro per mėnesį įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle. Anot jų, skiriama suma gerokai per maža.
Vienose savivaldybėse socialines korteles dalina savivaldybės, o kitose – labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, birželio 15 d. buvo vykdomi II ketvirčio pavedimai į beveik 99,7 tūkst. kortelių (paramos gavėjų beveik – 178 tūkst. asmenų).
Tuo metu „Maisto bankas“ 33 Lietuvos savivaldybėse šiuo metu yra išdalijęs 54,5 tūkst. kortelių.
Taigi iš viso gyventojams buvo išdalintos 154,2 tūkst. kortelių.
Pinigai į korteles pervedami 4 kartus per metus – kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių viduryje. Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d. imtinai.
Vienam asmeniui 2024 m. ketvirčio suma siekia 25 eurus. Priklausomai kiek asmenų sudaro namų ūkį, atitinkamai tiek lėšų pervedama į šeimai (bendrai gyvenantiems asmenims) išduotą socialinę kortelę.
Oficiali statistika rodo, kad daugiau nei dešimtadalis žmonių Lietuvoje neišgali tinkamai maitintis, o daugiau kaip ketvirtadalis patiria skurdo riziką.
Pinigų per mažai
Gyventojai džiaugėsi, kad turi galimybę įsigyti maisto produktų, kurių jiems reikia. Tačiau dažnas tikino, kad pinigų tiek mažai, kad visus juos išleidžia vos gavę.
„Dar pavasarį gavau kortelę. Iš pradžių ketinau tuos pinigus taupyti. Tačiau porą kartų apsilankiau maisto prekių parduotuvėje ir tų pinigų nebeliko. O kito pavedimo teko laukti iki birželio 15 d.
Jau net skaičiavau dienas, kada vėl bus pervesti pinigai maistui, tikėjausi juos gauti bent keliomis dienomis anksčiau, tačiau, deja, pinigai buvo pervesti, kaip ir buvo nurodyta birželio 15 d. Šįkart pinigų nebeliko vos kartą apsilankius parduotuvėje“, – guodėsi portalo tv3.lt skaitytojas Romas.
Tuo metu Ramunė pasakojo, kad kas ketvirtį maistui gauna po 50 eurų. „Suma didesnė, nes susideda mano ir vyro pinigai maistui, todėl ir išeina jau 50 eurų. Šios sumos pakanka vos porai savaičių. Stengiamės taupyti, laukiu akcijų ir už kortelę dažniausiai perku mėsą, kurią vėliau užšaldau“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad kortelė geresnis sprendimas nei maisto daviniai, kuriuos šeima gaudavo anksčiau.
Tada gaudavome daug sausų, ilgai negendančių produktų. O mėsos gaudavome tik konservų skardinėse. Dabar turime galimybę įsigyti šviežesnių produktų“, – džiaugėsi ji.
Tuo metu Laura skaičiavo, kad 25 eurus kas ketvirtį pragyventų tik jos katinas. Anot jos, per mėnesį išeina vos 8,3 euro.
„Ir tai kažin, ar jam pakaktų maisto 3 mėnesiams už 25 eurus. Ši suma žmonėms per maža, savaitę gal ir galima už tiek pragyventi, bet ne ilgiau“, – skundėsi moteris.
Pasakojo, kaip naudotis kortelėmis
Daugelis gyventojų piktinosi ir tuo, kad nemoka kortele naudotis, nežino, kaip patikrinti jos likutį.
Prekybos tinklai pasakojo, kad kortele už maisto produktus gyventojai gali atsiskaityti lygiai taip pat, kaip ir banko kortele. O jos likutį ir visą kitą informaciją galima rasti prekybos tinklų internetinėje svetainėje arba pirkimo čekyje.
Prie socialinių kortelių iniciatyvos šiuo metu yra prisijungę dešimt tiekėjų: dalis „Aibė“ aljanso parduotuvių, „Grūstė, „Gulbelė“, „Iki Lietuva“, „Indritus“, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, „Koops mažmena“, „Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, „Rimi Lietuva“.
Skurdas Lietuvoje didėjo
Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje 11,1 proc. gyventojų negalėjo sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies. Tai yra septintas prasčiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje.
Tuo metu leidinyje „Skurdas ir socialinė atskirtis 2023 metais“, parengtame įgyvendinant projektą „Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo stiprinimas ir plėtra“, pažymima, kad kai kurios socialinės grupės yra jautresnės socialiniams, ekonominiams iššūkiams bei rizikoms ir turi mažiau išteklių su jais sėkmingai susidoroti.
Statistika rodo, kad skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, vaikai.
Palyginti su 2021 m., 2022 m. daugelio grupių skurdo rizikos lygis padidėjo. Didžiausias padidėjimas nustatytas tarp asmenų, kurių veikla buvo apribota dėl sveikatos sutrikimų (4,3 proc. punkto), bei senatvės pensininkų (4,3 proc. punkto).
Taip pat skurdo rizikos lygis nežymiai padidėjo tarp bedarbių (0,6 proc. punkto) ir tarp vaikų iki 18 m. (0,6 proc. punkto), vis dėlto vaikų skurdas jau antrus metus išlieka reikšmingai mažesnis už bendrą skurdo rizikos lygį. Stebimose labiausiai pažeidžiamose grupėse pagal namų ūkio sandarą skurdo rizikos lygis sumažėjo tarp vienišų asmenų (1,5 proc. punkto) bei vienišų tėvų, auginančių vieną ar daugiau vaikų (3,5 proc. punkto).
Vienišų tėvų skurdo sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo vaiko pinigų ir papildomos išmokos nepasiturinčioms šeimoms didėjimas. 2022 m., lyginant su 2021 m., išmoka vaikui augo 12,5 proc. 2022 m. vidutinė senatvės pensija augo 14,6 proc. ir sudarė apie 85 proc. prognozuojamos skurdo ribos.
