Edgaras Savickas, LRT.lt
Vos tik Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmadienį prabilo apie tai, kad pajamų krizės metu sumažintoms pensijoms kompensuoti gauti galima padidinus akcizą alkoholiui, žiniasklaidoje pasipylė komentarai, kodėl to padaryti neįmanoma.
Tačiau visos šios kalbos buvo pirmalaikės. Visų pirma, todėl, kad Vyriausybė dar nepateikė konkrečių sprendimų, kuriuos ketina priimti. Negana to, jau ne pirmą kartą premjeras ir žiniasklaida iš pradžių nesusikalbėjo dėl kertinių faktų.
Todėl pateikiame atsakymus į dažniausiai šią savaitę dėl pensijų kompensavimo kilusius klausimus.
Ar pensijos bus kompensuotos?
Apie tai, kad pensijos didės, per 2012 m. Seimo rinkimų kampaniją kalbėjo dabartinės valdančiosios daugumos partijos – socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“.
Taigi nuo 2010 m. sumažintų pensijų kompensavimą galima laikyti rinkiminių pažadų tesėjimu, už kurį greičiausiai tikimasi rinkėjų atsidėkojimo per artėjančius Lietuvos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.
Negana to, sprendimas dirbantiems pensininkams neproporcingai sumažinti pensijos dalį Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu aukščiausiam Lietuvos įstatymui. Todėl valdžia turi dar vieną argumentą pensijoms kompensuoti.
Kairiosiomis vadinamos Lietuvos partijos taip pat apeliuoja į socialinį teisingumą.
Dar praeitų metų lapkričio pabaigoje Seime įvyko balsavimas „Dėl pensijų kompensavimo“ nutarimo projekto. Jam vienbalsiai pritarė 96 Seimo nariai. Dokumente pasiūlyta pensijas pradėti kompensuoti nuo 2014 m. liepos 1 dienos.
Tačiau gruodį priimtame 2014 m. valstybės biudžete tam lėšų numatyta nebuvo. Finansų ministras Rimantas Šadžius paaiškino, kad kompensuoti pensijas galima bus tik iš viršplaninių pajamų į biudžetą.
Nors komentuodamas A. Butkevičiaus pasisakymą dėl papildomų pajamų gavimo iš didinamo akcizo alkoholiui „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmadienį sakė, kad „jei iš tiesų buvo nuoširdžiai norima pradėti kompensuoti senatvės pensijas 2014 metais, tam išteklius reikėjo numatyti tvirtinant 2014 metų biudžetą“, jis greičiausiai nepastebėjo, jog biudžetas gali būti tikslinamas.
Būtent tai turėjo omenyje R. Šadžius kalbėdamas apie viršplanines pajamas. Pavyzdžiui, praeitais metais biudžetas ypatingos skubos tvarka buvo patikslintas gegužės pabaigoje.
Iš kur gaus viršplaninių pajamų?
Pagrindinis šaltinis, apie kurį pastaruoju metu buvo kalbėta daugiausiai, yra akcizas alkoholiui. Tačiau jis nėra vienintelis.
Kaip trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ paaiškino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, koalicinėje taryboje nutarta, kad akcizo alkoholiui didinimas bus tik pirmas žingsnis. Vėliau reikės ieškoti papildomų šaltinių.
Jie galėtų atsirasti iš, pavyzdžiui, pelno ir gyventojų pajamų mokesčių, kurių praeitais metais buvo surinkta daugiau nei planuota. Taip pat svarstomi nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčiai.
Lėšų galima gauti ir ne iš mokesčių – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas jų gauti siūlė parduodant valstybės įmonių akcijas.
Kiek didės akcizas alkoholiui?
Nors po pirmadieninio A. Butkevičiaus pareiškimo buvo skelbiama, kad akcizą ketinama didinti 20 proc., tiksli premjero citata buvo „iki 20 proc.“.
Kaip pirmadienio vakare jis paaiškino LRT laidoje „Dėmesio centre“, „iki 20 proc.“ reiškia – ne daugiau kaip penktadaliu.
A. Butkevičius patikino, kad bus atlikta analizė, pagal kurios išvadas akcizas ir bus numatytas.
„Nesakau, kad akcizą didinsime 20 proc., gal akcizai didės tik 10 proc. Reikia žiūrėti į realybę“, – sakė jis.
Naujų pataisų dėl akcizų didinimo ketinama imtis kovo mėnesį. Jei jos būtų priimtos, įsigaliotų rudenį.
Ar dėl padidinto akcizo išaugs alkoholio šešėlinė rinka?
Sunku pasakyti. Paskutinį kartą akcizus padidinus konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vyriausybei, iš jų gaunamos pajamos į biudžetą menko.
Praeitais metais jos irgi mažėjo. Finansų ministerija suskaičiavo, kad 2013 m. už akcizus gauta mažiau pajamų nei tikėtasi. Tada už visas akcizines prekes surinkta 3,437 mlrd. litų – 85 mln. litų mažiau nei planuota.
Svarbu pastebėti, kad nuo šių metų balandžio 1 dienos vienas akcizų padidėjimas jau yra suplanuotas.
Šiuo metu Akcizų įstatyme alui taikomas akcizo mokestis siekia 8,5 litus, jis didės iki 9,35 lito.
Vynui iš šviežių vynuogių taikomas 58 litų mokestis už produkto hektolitrą, jeigu etilo alkoholio koncentracija ne didesnė nei 8,5 proc. Kitam vynui akcizas – 198 litai už produkto hektolitrą. Nuo balandžio 1 dienos mokestis didėja atitinkamai iki 85 litų ir 225 litų.
Etilo alkoholiui už gryno etilo alkoholio hektolitrą taikomas 4416 litų mokestis, nuo balandžio 1-osios mokestis kils iki 4460.
Tarpiniams produktams, jeigu alkoholio koncentracija mažesnė nei 15 proc., akcizo mokestis siekia 216 litų už produkto hektolitrą, jei koncentracija didesnė nei 15 proc. – 304 litai už hektolitrą. Nuo balandžio pradžios tarpiniams produktams jis irgi atitinkamai didėja: žemesnės nei 15 proc. alkoholio koncentracijos gėrimams – iki 281 lito, didesnės – 400 litų.
Akcizus padidinus dar labiau, kai kurių ekonomistų įspėjimai dėl skatinamos šešėlio rinkos tik dar labiau sustiprėtų.
Ekonomistai teigia, jog alkoholiui pabrangus dalis gyventojų ieškojo ir ieškotų ateityje, kur jo galima įsigyti pigiau, tai yra šešėlinėje rinkoje, kurioje prekiaujama kontrabanda iš užsienio valstybių (dažniausiai Rusijos ir Baltarusijos) atvežamais gėrimais.
Taip aiškinama susidariusi situacija, kai tyrimų metu nustatomas alkoholio vartojimas šalyje nekinta, tačiau net ir iš padidintų akcizų pajamų surenkama mažiau.
Laidoje „Dėmesio centre“ A. Butkevičius patikino, kad žino ir naudos Lafero dėsnį, kuris teigia, kad viršijus optimalų mokestinės naštos rodiklį, pajamos į biudžetą pradeda mažėti.
LLRI atliktoje 2013 m. Lietuvos šešėlinės ekonomikos analizėje teigiama, kad alkoholio kontrabanda sudarė 33 proc. stipriųjų gėrimų rinkos. Tačiau nuo 2012 m. ji mažėjo – anksčiau siekė 36 proc.
Be to, ankstesnė vyriausybė valdė ekonomikos nuosmukio laikais, smarkiai mažėjo atlyginimai, todėl gyventojai turėjo daugiau paskatų prekių įsigyti nelegaliai
Šiandien situacija pasikeitusi. Ketvirtadienį paskelbta, kad Lietuvos BVP pernai augo 3,4 proc., taip pat laukiama realaus atlyginimų didėjimo, todėl motyvacija prekių ieškoti šešėlyje turėtų sumažėti.
Mažėjant paklausai pagrindine problema išlieka nesuvaldoma nelegalių prekių pasiūla.
Kaip kovos su kontrabanda?
Kontrabandą A. Butkevičius žada spręsti priemonėmis, kurias pristatys vasarį. Ketvirtadienį „Žinių radijui“ jis įvardino tik naujas banderoles.
Kiek pinigų reikės pensijoms kompensuoti?
Skaičiuojama, kad pensijoms kompensuoti iš viso reikės 443 mln. litų. Tačiau šiais metais tam planuojama skirti tik 88,6 mln. litų – 20 proc. visos sumos.
Likusi suma bus kompensuota 2015 m. ir 2016 m.
Kada pensijas pradės kompensuoti?
A. Butkevičius teigė, kad kompensavimą pradėti ketinama ketvirtąjį šių metų ketvirtį, tai yra, nuo spalio 1 dienos.
