Beje, Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės sprendimas nuo 2008-ųjų sumažinti pensijas Konstitucijai neprieštaravo. Negana to, remdamiesi Konstitucija, tautos išrinktieji į Seimą atlyginimus pasididino net 2 tūkst. litų! Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas lapkritį nusprendė, kad socialiai pažeidžiamiausi yra ne šalies pensininkai ar mažiausiai uždirbantys tarnautojai, o valdininkai. Jeigu tas lėšas Seimas būtų skyręs nusavintoms pensijoms padidinti, jos būtų pakilusios „įspūdinga“ kelių centų suma. Tokie pinigai veikiau būtų pasityčiojimas nei reali parama senjorams, tačiau nesutikdami keltis atlyginimų parlamentarai būtų parodę, kad Konstitucijoje įtvirtinta tarnystė tautai, o ne pinigams.
Pinigų galima rasti
Loreta Graužinienė, Seimo pirmininkė
Pensininkams esame skolingi milijardą litų. Ministrė (Socialinės apsaugos ir darbo – red. past.) turi planą ir pasiūlymų, o darbo grupė iki pavasario sesijos turi pateikti pensijų kompensavimo įstatymą. Nuo to, kaip greitai Seimas priims įstatymą, o prezidentė pasirašys, priklausys, kaip greitai būsime pasiruošę kompensuoti. Per krizę sumažintoms pensijoms kompensuoti šiais metais reikėtų per 168 mln. Lt.
Sumažintos pensijos galėtų būti kompensuojamos iš viršplaninių ar ministerijose sutaupytų lėšų. Pavyzdžiui, Finansų ministerijoje yra laisvų etatų, liko nepanaudota 50 mln. Lt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pernai sutaupė apie 11 mln. Lt. Dar milijoną sutaupė Seimas iš pirmininkavimui ES Tarybai skirtų lėšų. Lėšų gauti galima ir iš „Sodros“ paskolų refinansavimo. Iš kiekvienos ministerijos sugrįžę pinigai būtų pensijų kompensavimo atraminis taškas. Metų gale galima būtų surinkti apie 100 mln. Lt, žinoma, jeigu šie pinigai nebus išmokėti premijoms ar dar kam nors kitam.
Jautėme nepagarbą
Petras Ruzgus, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė mane patikino, kad iki vasario 15 d. informuos apie pensijų kompensavimo modelį. Dabar tariamasi, kurį iš pasiūlytų modelių taikyti. Pagal vienų jų pirmiausia pensijos būtų kompesuotos 80-mečiams ir vyresniems. Tokių pensininkų yra mažiausiai. O sulaukusiems 71 metų ir jaunesniems, kurių yra daugiausia, pensijas siūloma pradėti kompensuoti ne anksčiau kaip 2016 m.
Teisybės gali tekti ieškoti ir Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre. Kasmet šalyje miršta apie 22 tūkst. pensininkų. Per tuos 2 metus valdžia gerai sutaupys. Nei 2015, nei 2016 m., jeigu bus įvestas euras, pensijų mes (pensininkų sąjunga – red. past.) nesitikime sulaukti. Tikrai gėda mūsų valdžiai. Mes krizės metu mitingų neorganizavome, kentėjome, laukėme ir susitaikėme, tačiau kai kompensacijos buvo išmokamos teisėjams, valdininkams ir visiems kitiems, kuriems pinigų netrūksta, jautėme nepagarbą vyresnio amžiaus žmonėms.
Parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius
