„Šiemet stebime kur kas mažiau įmonių veiklą ribojančių veiksnių – mažėja įmonių, patiriančių finansinius sunkumus, dalis, auga verslo prekių ir paslaugų paklausa, todėl galime sakyti, kad liko tik vienas mūsų stebimas verslumą ribojantis veiksnys, kuris kasmet vis labiau ryškėja – tai darbuotojų trūkumas. Jau nuo 2013 metų darbo rinkoje išryškėjo neatitikimas tarp esamos kvalifikacijos darbo pasiūlos ir reikiamos kvalifikacijos darbo paklausos problema, bet iki šiol tai nesisprendė, o tik aštrėjo. Tokia situacija yra ne tik nepalanki verslui, bet ir kenkia mūsų šalies konkurencingumui“, – sako Daina Kleponė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.
Anot jos, šiuo metu yra kur kas lengviau įkurti įmonę nei pasamdyti darbuotojus, kad ta įmonė veiktų, augtų ir prisidėtų prie mūsų šalies ekonominės gerovės. „Lietuvių verslumas yra labai aukštas – stebime naujai besisteigiančių verslų bumą, tačiau verslo augimas pereinat iš mažesnės įmonės į didesnę yra stabtelėjęs, o tai rodo, kad įmonės nepereina į aukštesnį verslo ciklą. Naujus smulkius verslus įkūrę asmenys bando tvarkytis su esamais pajėgumais, bet tai verslui negarantuoja nei stabilumo, nei ilgalaikio tvarumo“, – sako ji.
D. Kleponės nuomone, situaciją pagerintų verslui atsiradusios galimybės pritraukti talentus – susigrąžinti išvykusius svetur tautiečius, sulaikyti tai dar tik ketinančius padaryti ar įdarbinant aukštos kvalifikacijos užsieniečius. „Norint tai padaryti, reikia mokėti didesnius atlyginimus, bet kad tai verslas galėtų daryti, jam turi mažėti sąnaudos kurioje nors kitoje dalyje. Šiuo atveju valstybė tikrai nepakenktų verslui, o priešingai, tik padėtų – suteikusi tam tikras mokestines lengvatas, pvz., startuoliams, kurie kuria aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas“, – pažymi D. Kleponė.
Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovas, atkreipia dėmesį, kad didėjančios verslo sąnaudos darbo užmokesčiui, augina Lietuvos įmonių sąnaudas ir tirpdo pelną, o tai ilgesnėje perspektyvoje gali lemti kur kas didesnes pasekmes – plėtros investicijų stabdymą. „Labai panašu, kad šiuo metu jau vyksta tylus investicinių planų įšaldymas, nes netgi išliekant palankiai skolinimosi žemų palūkanų normų aplinkai, verslui suteikiamų paskolų portfelis šiais metais mažėja. Ir tai yra susiję ne su pasiūlos, o kritusios paklausos faktoriumi. Toks verslo sprendimas šiek tiek atsitraukti ir būti stebėtoju, o kas bus toliau, nėra blogas sprendimas, bet ilguoju laikotarpiu gali turėti neigiamas pasekmes visai ekonomikai“, – sako jis.
Anot jo, be nuosavo pelno investavimo ir skolinimosi, verslas taip pat turi galimybę pasinaudoti ES lėšomis verslo paramai, todėl šiuo metu Lietuvoje įsibėgėjanti 2014-2020 metų finansavimo periodo parama neabejotinai turės teigiamą poveikį verslo plėtrai.