Biržuose gyvenanti Jurgita birželio pradžioje apsilankė Liutauro Leskausko odontologijos kabinete, kur jai buvo suteikta paslaugų už 40 eurų, tačiau moteris sumokėjo ne tik už paslaugas, bet ir privalomą „Covid-19“ mokestį, kuris siekė 5 eurus. Jurgita tikina – apie mokestį iš anksto ji nebuvo įspėta.
„Toje klinikoje kažkaip kitaip, nei prieš prasidedant koronaviruso pandemijai, nebuvo, išskyrus tai, kad reikėjo ant kojų apsiauti antbačius“, – pastebi moteris.
Anot jos, šios sumos ji nesureikšmino, tačiau paskaičiavo, kad lankantis klinikoje ar kitose įstaigose, kuriose suteikiamos kokios nors paslaugos, keletą kartų ir kaskart mokant 5 eurų mokestį, susidarytų nemenka suma.
„Jeigu dabar visos paslaugų įmonės turės tokius mokesčius, susidės suma. Visi nukentėjom nuo koronaviruso, tik ne visi dabar turim galimybę tą mokestį užsidėti, kad sugrįžtu prarasti pinigai. O yra ir profesijų, kur pats neužsidėsi jokio mokesčio“, – svarsto Jurgita.
Susisiekus su odontologijos klinikos vadovu Liutauru Leskausku, šis situaciją komentuoti atsisakė.
Noras pasipelnyti?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad jokia gydymo įstaiga, pasirašiusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), neturi teisės iš paciento imti jokio mokesčio, susijusio su apsaugos priemonėmis medikams.
„Dalį tokių priemonių gydymo įstaigos gauna nemokamai – jos nupirktos centralizuotai, o tos dalies, kurią įsigyja pačios, išlaidos bus kompensuotos, ir jos tai žino. Tad patekus į tokias situacijas, skatinu neklausyti nepagrįstų argumentų ir lengva ranka nemokėti reikalaujamo mokesčio. Labai gaila, kad tokios pavienės situacijos gadina medikų bei sveikatos apsaugos įvaizdį. Tai – pacientų apgaudinėjimas ir noras pasipelnyti iš sudėtingos situacijos“, – jau balandžio gale yra sakęs ministras Aurelijus Veryga.
SAM pažymi, kad kalbant apie privačias įstaigas, kurios neturi sutarties su TLK, joms negalima uždrausti prašyti papildomai susimokėti. Ar reikia išskirti atskirai ar įtraukti į paslaugų įkainį – tai sprendžia pačios gydymo įstaigos. Visgi pabrėžiama, kad sutarties forma visiems partneriams yra vienoda, nepaisant to, ar sutartis sudaryta dėl visų paslaugų ar tik dalies jų apmokėjimo.
„Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis ir su valstybinėmis, ir su privačiomis gydymo įstaigomis. Ir vienoms, ir kitoms, sudariusioms sutartis su ligonių kasa, taikomi vienodi reikalavimai ir sutartiniai įsipareigojimai. Tipinė sutarties forma yra tokia pat visiems sutartiniams partneriams, nepriklausomai nuo to, dėl kurių paslaugų apmokėjimo sudaryta sutartis“, – nurodo SAM atstovai.
Yra sudarę sutartį su TLK
Panevėžio TLK nurodo, kad Liutauro Leskausko IĮ su Panevėžio TLK yra sudariusi sutartį dėl dantų protezavimo vaikams ir suaugusiesiems bei vaikų dantų dengimo silantais paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Vadovaujantis ministro įsakymu, mokamoms paslaugoms, teikiamoms Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančiose įstaigose, priskiriamos paslaugos, kurių išlaidos nekompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, PSDF biudžeto lėšų, valstybės, savivaldybių, įmonių ir kitų organizacijų sveikatos fondų bei lėšų, skirtų sveikatos programoms finansuoti.
Panevėžio TLK atstovai nurodo, kad šiame įsakyme taip pat numatyta, jog LNSS įstaigose teikiant odontologinės priežiūros paslaugas, apdraustieji moka už vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas odontologinės priežiūros paslaugų teikimui, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.
Jei pacientams kyla įtarimų dėl paslaugos sumos ar priskaičiuotų papildomų mokesčių po apsilankymo klinikoje, kuri turi sudariusi sutartį su TLK, jie turi teisę pateikti skundą.
„Gyventojų skundai ligonių kasose nagrinėjami vadovaujantis VLK direktoriaus įsakymu patvirtintomis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų skundų nagrinėjimo teritorinėse ligonių kasose taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad ligonių kasai su skundu turi būti pateikiamas draudžiamojo kreipimasis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą bei skundžiamos įstaigos atsakymas draudžiamajam, taip pat kiti dokumentai.
Vadinasi, dėl mokėjimo pagrįstumo asmuo turi teisę raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei šios atsakymas netenkina, ligonių kasai gyventojas gali pateikti raštišką prašymą išsiaiškinti situaciją, kartu pridėdamas gydymo įstaigos raštišką atsakymą“, – aiškina Panevėžio TLK atstovai.
Apsaugos priemonės – tik sudedamoji kainos dalis
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų viešųjų ryšių specialistė Justina Šlimienė pabrėžia, kad kiekviena odontologinės priežiūros įstaiga savo kainodaros klausimus sprendžia savarankiškai, atsižvelgdama į asmens apsaugos priemonių įsigijimo kaštus ir kitas išlaidas.
„Asmens apsaugos priemonės yra tik sudedamoji odontologinių paslaugų kainos dalis. Atsiradus „Covid-19“ virusui, medicinos, o kartu ir odontologijos sektoriuje, kardinaliai pasikeitė sunaudojamų asmens apsaugos priemonių mastai, o kartu ir tų priemonių kaina rinkoje.
Kiekvienoje odontologinėje įstaigoje kainos gali būti skirtingos, tačiau pacientai privalo būti supažindinti su įstaigos kainodara. Kainininkas turi būti iškabintas matomoje vietoje. Pacientas pats nusprendžia, kurioje odontologinės priežiūros įstaigoje nori gydytis“, – komentuoja J. Šlimienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad Odontologų rūmai nesprendžia jokių kainų reguliavimo klausimų. Rūmuose nėra sudarytų jokių darbo grupių, inicijuojančių ar sprendžiančių kainodaros klausimus.
Anot J. Šlimienės Odontologų rūmai ne kartą kreipėsi į Vyriausybę ir kitas institucijas dėl palankesnių sąlygų odontologijos įstaigoms, kurios karantino metu negalėjo teikti jokių paslaugų išskyrus būtinąją medicinos pagalbą. Buvo prašoma mažinti pridėtinės vertės mokestį asmens apsaugos priemonėms, medžiagoms ir medikamentams, taip pat kreiptasi dėl paramos priemonių taikymo.
Gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atkreipia dėmesį, kad Civiliniame kodekse nustatyta, jog prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas, taip pat ir informaciją apie prekių ir paslaugų kainą įskaitant mokesčius.
Civiliniame kodekse taip pat nurodyta, kad pareiga įrodyti, apie informacijos suteikimą vartotojui, tenka verslininkui. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
„Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, prekėms ir paslaugoms, kurioms netaikoma valstybinio reguliavimo tvarka, veikia rinkos kainos ir tarifai. Tai reiškia, kad kiekvienas pardavėjas ar paslaugų teikėjas, nustatydamas prekių ar paslaugų kainas, tai daro individualiai, t. y. turi pats paskaičiuoti savo prekių ar paslaugų pelningumą, įvertinti šių prekių ar paslaugų konkurencingumą rinkoje bei vadovautis protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Visais atvejais verslininkui keliama pareiga tinkamai ir aiškiai informuoti vartotoją apie galutinę prekės ar paslaugos kainą ir parduoti prekę arba paslaugą už tą kainą, kuri buvo nurodyta“, – teigiama VVTAT komentare.
VVTAT pabrėžia, kad vartotojas, kuriam buvo suteikta neaiški, klaidinanti ar dviprasmiška informacija apie prekių ar paslaugų kainą, turi teisę kreiptis į VVTAT, kartu pateikdamas turimus įrodymus, kad verslininko veikla galėtų būti įvertinta dėl galimo vartotojų klaidinimo.
