„Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau. Tokios besitęsiančios tendencijos leidžia manyti, kad nemažai namų ūkių tampa finansiškai atsparesni, nes dažniausiai įvardyta paskata taupyti būtent ir yra noras jaustis saugesniam finansinių negandų akivaizdoje“, – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.
Dažniausiai taupoma siekiant apsisaugoti nuo galimo finansinės būklės pablogėjimo (59 %) arba norint turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (48 %). Ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, vaikų mokslams, senatvei, arba brangesniems pirkiniams ateityje taupo kas trečias namų ūkis.
Sutaupyti pavyksta beveik pusei namų ūkių (47 proc.). Kaip ir pernai, dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma siekia nuo 31 iki 150 Eur (tiek atsidedantys teigė 47 % visų sutaupiusiųjų), o ketvirtadaliui sutaupiusiųjų namų ūkių pavyko sutaupyti daugiau nei 150 Eur per mėnesį (ankstesnės apklausos metu – 28 %). Devyni iš dešimties respondentų, kuriems praėjusį pusmetį pavyko sutaupyti, teigė, kad ketina tą daryti ir toliau, o bendrai sutaupyti tikisi beveik du iš trijų namų ūkių. Vis dėlto apklausos rodo, kad nors daugelis nori ir planuoja taupyti, nemaža gyventojų dalis to nepadaro. Susidūręs su finansiniais sunkumais, beveik kas antras (44 %) namų ūkis pirmiausia stengtųsi mažinti išlaidas (ankstesnės apklausos metu – 36 %), kas penktas – skolintųsi iš giminaičių ar draugų.
Bendrai savo šeimos finansinę padėtį palankiai vertina kas antra šeima. Tačiau per pusmetį tokių namų ūkių dalis šiek tiek sumažėjo. Blogai savo finansinę būklę vertinusiųjų labiausiai padaugėjo tarp mažiausias pajamas (iki 350 Eur per mėnesį) uždirbančių namų ūkių (nuo 64 iki 82 %).
Skolinimosi atžvilgiu didelių pokyčių gyventojai neįvardija: turėję kokių nors finansinių įsipareigojimų teigė šiek tiek mažiau nei penktadalis, o turimus finansinius įsipareigojimus didele našta ir toliau įvardijo beveik pusė finansiškai įsipareigojusių apklaustųjų, tačiau truputį sumažėjo negalėjusiųjų laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
Šiemet pirmą kartą šios apklausos metu Lietuvos bankas aiškinosi gyventojų finansinio raštingumo lygį. Rezultatai rodo, kad į visus su skolinimusi, infliacija ir lėšų kaupimu susijusius klausimus teisingai atsakė tik kas šeštas respondentas. Anot A. Škarnulio, tai leidžia manyti, kad anaiptol ne visada gyventojų finansiniai sprendimai būna racionalūs.
Dauguma gyventojų tikisi būsto kainų augimo per artimiausius 12 mėnesių
Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad būsto kainos šalyje per artimiausius 12 mėnesių didės, didžioji dalis jų prognozuoja, kad kainų augimas bus mažesnis kaip 10 proc.
Apklausos duomenimis, būsto kainų augimo tikisi 45,9 proc. apklaustų namų ūkių. Didmiesčiuose būsto kainų augimo tikisi 45,5 proc., kituose miestuose - 45,9 proc., kaimuose - 46,6 proc. apklaustųjų.
29,2 proc. apklausos dalyvių prognozuoja, kad būsto kainos augs mažiau kaip 10 proc., 12,6 proc. - nuo 10 iki 20 proc., o 4,1 proc. - daugiau kaip 20 procentų. Tai, kai būsto kainos didės mažiau kaip 10 proc. dažniausiai nurodė didmiesčių gyventojai (32,8 proc.), tuo metu didesnį kaip 20 proc. kainų augimą dažniausiai prognozavo kaimo gyventojai (6,1 proc.).
26,3 proc. apklaustų namų ūkių prognozavo, kad per artimiausius 12 mėnesių būsto kainos šalyje nepakis. Daugiausiai tokių namų ūkių buvo didmiesčiuose - 29,3 proc., tuo metu kituose miestuose ir kaimuose - atitinkamai 25,6 proc. ir 23,2 proc. apklaustųjų.
Būsto kainų sumažėjimo tikėjosi tik 9,4 proc. apklaustų namų ūkių. Didmiesčiuose tokių namų ūkių dalis sudarė 9,6 proc., kituose miestuose - 7,9 proc., kaimuose - 10 procentų.
6,4 proc. apklaustųjų teigė, kad būsto kainos sumažės iki 10 proc., 2,5 proc. - nuo 10 iki 20 proc., 0,5 proc. - daugiau kaip 20 procentų.
18,5 proc. apklausos dalyvių nepateikė atsakymo apie laukiamus būsto kainų pokyčius.
