„Finansinės paslaugos elektroninėje erdvėje vartotojams jau tapo ir kasdienybe, ir būtinybe. Tokioje aplinkoje šias paslaugas teikiančios finansų įstaigos turi skirti ypatingą dėmesį vartotojų švietimui ir kibernetiniam saugumui, kad finansinės paslaugos elektroninėje erdvėje būtų teikiamos saugiau ir patikimai“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Finansų įstaigų vertinimu, kibernetinių nusikaltimų rizikos pasireiškimo tikimybė ir galima įtaka finansų sistemai, anot apklaustųjų, yra didžiausia, palyginti su kitomis rizikomis. Apklausos duomenimis, 2018 m. pirmąjį pusmetį keturios finansų įstaigos iš 29 apklaustų susidūrė su kibernetinių nusikaltimų keliama rizika, o viena jų dėl to patyrė nuostolį.
Tarp svarbiausių rizikų šalies finansų sistemai įvardijama ir netvari nekilnojamojo turto kainų raida ar disbalansai nekilnojamojo turto rinkoje. Vis dėlto nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo grėsmė 2018 m. pirmąjį pusmetį šiek tiek atslūgo ir tai buvo pirmas toks pusmetis per pastaruosius trejus metus.
Palyginti su ankstesne apklausa, truputį sumažėjo nerimo dėl galimos nekilnojamojo turto rinkos krizės Skandinavijos šalyse ir galimo jos užkrato Lietuvos finansų sistemai. Tačiau ši rizika tebėra reikšmingiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai penketuke. Į jį dar patenka staigaus rizikos priedų padidėjimo pasaulio finansų rinkose keliama grėsmė ir Lietuvos eksporto kritimo rizika dėl pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimo sulėtėjimo.
Per 2018 m. pirmąjį pusmetį daugiausia išaugo namų ūkių finansinės būklės pablogėjimo keliama grėsmė. Didžiausią svarbą namų ūkių finansinės būklės pablogėjimui ar netvariai kredito raidai teikė draudimo įmonės.
Daugiau nei pusė apklaustų finansų įstaigų (55 proc.) teigė prisiimančios greičiau mažą negu didelę ar mažą riziką, o dešimtadalis nurodė, kad prisiima greičiau didelę negu mažą riziką. Prieš pusmetį vykusios apklausos metu nė viena finansų įstaiga nenurodė prisiimanti greičiau didelę negu mažą riziką.
