Pasaulyje domino principu griūvant finansinėms institucijoms, Lietuvos komerciniai bankai tvirtina nejuntantys nė virpesių. Bankininkai demonstruoja ramybę ir pataria gyventojams užsikimšti ausis, kai apie galimus šalies bankų bankrotus sklando gandų.
Bankų atstovai pripažįsta, kad dalis klientų jau nerimauja dėl bankuose laikomų savo pinigų, šiuo metu padaugėjo klausimų apie bankų sistemos patikimumą. Bankininkų nuomone, taip atsitiko dėl perdėtos panikos, netylant kalboms apie pasaulio finansų sektoriaus bėdas ir kilus baimei, kad ir Lietuvos bankai gali neatlaikyti.
Tai jau ne pirmas kartas, kai žmonės suabejoja bankų sistemos patikimumu. Vakar prisiminta, kaip nepasitvirtinusios žinios apie neva galimą SEB Vilniaus banko bankrotą sklandė prieš kelerius metus.
R.Šarkinas indėlio neatsiėmė
„Nukentės tie žmonės, kurie supanikavę atsiėmė iš bankų savo indėlius ir prarado palūkanas. Praėjus kuriam laikui indėliai grįš į bankus, ir liks nuskriausti tie, kurie pasidavė panikai“, - vakar per Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdį sakė Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.
Jis pasakojo, kad praėjusio penktadienio vakarą telefonais buvo platinamos SMS žinutės, kuriomis žmonės buvo raginami atsiimti indėlius iš kai kurių bankų, nes šie neva bankrutuoja. Buvo pranešama, kad ir pats R.Šarkinas neva atsiėmė indėlį, nors, jo paties tvirtinimu, tame banke indėlio jis net neturėjęs. „Turiu indėlį kitame banke, tačiau jo neatsiėmiau“, - tikino LB vadovas. Pasak jo, šiuo metu aiškinamasi, kas galėjo mobiliaisiais telefonais platinti tokią informaciją.
„Per praėjusią savaitę mes sudarėme 70 tūkst. terminuotų indėlių sutarčių, t. y. 2 proc. daugiau nei dar prieš savaitę. Skaičiai yra normalūs, tačiau nemanau, kad situacija yra stabili, saugumas aiškinasi, kur yra bauginančių žinučių šaltinis“, - teigė „Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys.
Šių metų liepos pradžioje Lietuvos bankuose iš viso buvo laikoma daugiau nei 40 mlrd. litų indėlių, iš jų 24 mlrd. litų - gyventojų pinigai, daugiau nei 11,5 mlrd. litų - privačių įmonių. „Spalio pradžioje per tris dienas įmonių indėliai šalies bankuose padidėjo 15 mln., fizinių asmenų - 57 mln. litų“, - sakė R.Šarkinas.
Barė dėl klientų eilių
R.Šarkino teigimu, šiuo metu bankuose turėtų dirbti užtektinai klientus aptarnaujančio personalo, nes situacija yra tokia, jog net bankuose susidariusios ilgesnės eilės gali būti prielaida kalboms, kad neva žmonės skuba atsiimti indėlius.
Dėl tokios situacijos LB vadovas viešai barė banką „Swedbank“. R.Šarkinas per Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdį pasiūlė šio banko valdybos pirmininkui pamąstyti, ar nebūtų geriau ne vaikytis didesnių pelnų, o pirmiausia užtikrinti deramą klientų aptarnavimo spartą. „Mes žinome, iš kur atsirado „Hansabankas“ - iš Lietuvos taupomojo banko, kur žmonės turėjo daug smulkių indėlių. „Hansabankui“ atleidus dalį darbuotojų, prie kasų dėl elementariausių operacijų susidaro eilės. Žmonės, pamatę eiles, pradeda manyti, kad yra atsiiminėjami indėliai“, - pareiškė R.Šarkinas.
A.Danys teisinosi, kad klientų skaičius banke neva padidėjo dėl to, kad studijuoti grįžo studentai, be to, daug žmonių užeina po darbo valandų. Švedijos spauda skelbia, kad Švedijos finansų grupė „Swedbank“ per metus privalo grąžinti milijardus Švedijos kronų paskolų ir susidūrė su rimtais naujo skolinimosi sunkumais. Latvijoje „Swedbank“ rengiasi atleisti dešimtadalį darbuotojų. O Lietuvoje, pasak R.Šarkino, jis atleido darbuotojus jau anksčiau ir šiuo metu darbuotojų skaičiaus nemažina.
„Gandai yra ne tik Lietuvos specifika. Kitose valstybėse irgi sklando įvairių gandų, tačiau jos yra pasirengusios reaguoti greitai ir operatyviai. Štai praėjusią savaitę Honkonge buvo sulaikyti du paaugliai, skleidę gandus apie neva bankrutuojančius bankus“, - prisiminė Vygintas Bubnys, „DnB Nord“ banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Padėtis normali
Šalies bankų sistemos sveikumu neabejojantis R.Šarkinas teigia, kad bankai likvidumo nestokoja. „Mūsų bankai turi užtektinai likvidžių lėšų - 3,4 mlrd. litų, o privalomos atsargos yra 3 mlrd. litų“, - konstatavo jis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sutinka, kad skaičiai, esantys balansuose ir ataskaitose, nerodo jokių ženklų, dėl kurių vertėtų panikuoti. Pasak jo, šiuo metu rūpesčių kelia „neoficialios žinios iš patikimų šaltinių“, darančios įtaką žmonėms, kurie galiausiai pralošia pasidavę panikai. „Kol kas nei vienam bankui joks bankrotas negresia, apie tai net nėra ką kalbėti“, - ramina jis.
LB valdybos pirmininkas irgi neigia kalbas, neva bankai pastaruoju metu kone nutraukė kreditavimą verslui.
„Kreditavimas sugriežtintas, tačiau nenutrauktas. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje paskolų srautas įmonėms buvo 5,2 mlrd. litų, tą patį laikotarpį pernai buvo išduota mažiau - 5 mlrd. litų“, - sakė R.Šarkinas.
Jo pateiktais duomenimis, gyventojams bankai šiais metais jau paskolino 4,2 mlrd. litų, o per pirmus aštuonis praėjusių metų mėnesius fiziniai asmenys iš bankų pasiskolino daugiau - 6 mlrd. litų.
Valdonė Savulionytė
