„Dėl didelio darbo apmokestinimo mus ilgą laiką kritikuoja Europos Komisija ir Tarptautinis Valiutos Fondas. Buvo valdžios planas mažinti darbo santykių apmokestinimą, nes Lietuvoje ši našta yra labai didelė. Reiktų sumažinti darbo apmokestinimą ir grąžinti laikinai padidintą PVM tarifą iki 18 procentų“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė LLRI analitikė Ieva Valeškaitė.
Pasak jos, tai padidintų gyventojų gaunamas pajamas, kurias jie tikriausiai išleistų ir taip skatintų vidaus vartojimą.
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas tvirtinto, kad mažesni mokesčiai ne tik skatintų vidaus vartojimą bei ekonomikos augimą, bet ir sumažintų šešėlinės ekonomikos mastą.
„Nuoseklus mokesčių tarifų mažinimas dalį žmonių ir pajamų ištrauktų iš šešėlio. Ne vienos šalies patirtis tai įrodo. Dabartinės iniciatyvos kovoja su pasekmėmis. Kol nėra kovojama su priežastimis, tol kova su šešėline ekonomika bus pastatyta ant vienos kojos. Kai sumažėja mokesčių, tai atsiranda dalis žmonių, esančių šešėlyje, kurie nusprendžia mokėti mokesčius“, - aiškino Ž.Šilėnas.
Jis teigė neturintis vilčių, kad dabartinė valdžia sumažins PVM tarifą. Tuo metu darbo santykių apmokestinimas tikriausiai bus mažinimas per didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), tačiau, Ž.Šilėno nuomone, tai nebėra veiksminga priemonė.
Andrius Kubilius mano, kad mažiau uždirbantiems reikėtų dar labiau lengvinti mokesčių naštą. „Šiaip jau mokesčiuose Lietuva turi didžiausią problemą su nesurenkamu PVM, kaip rodo Europos Komisijos analizė“, - sako parlamentaras. Pasak jo, jeigu Lietuva sugebėtų surinkti daugiau PVM mokesčio, tada būtų galima sparčiau mažinti mažai uždirbančių žmonių GPM.
Paklaustas, ar vyriausybė eina tinkama kryptimi, konservatorius sakė, kad niekas nežino, kur eina vyriausybė.
„Kol kas tik girdime atskirus žodžius, bet iš vyriausybės darbo ir kaip tai yra priima Seime yra kol kas sunku suvokti, ką Vyriausybė toliau darys“, - sakė A.Kubilius.
Socialdemokratas Algirdas Sysas yra linkęs skeptiškai vertinti pateiktus skaičiavimus. „Juk lietuvis veda vaikus į mokyklą, jeigu suserga, eina į gydymo įstaigą, kad jo neapiplėštų reikia išlaikyti policiją ir visi kiti dalykai. Jeigu mes aiškinam taip, kad pusę metų moku kažkam, o pusę tik sau, tada aišku, yra baimės. Bet jeigu tai yra valstybės išlaikymas, tai mūsų mokesčiai neiškeliauja į kosmosą. Jie sudaro galimybę gyventi tokiu lygiu Lietuvoje“, - sako parlamentaras.
„Kai mes pasižiūrime ES kontekstą – mes turime mažiausia perskirstymą, tai, vadinasi, mes turime mažiausius mokesčius“, - sako socialdemokratas.
LLRI skaičiavimais, pernai viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui siekė 4355 eurus - 317 eurų daugiau nei užpernai. Visos viešojo sektoriaus išlaidos (be ES lėšų) 2016 metais siekė 12,581 mlrd. eurų - 783 mln. eurais daugiau.
Lietuvoje antradienį minima Laisvės nuo mokesčių diena - simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojai nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo ir šeimos gerovei. Šiemet ji yra penkiomis dienomis vėliau nei pernai. LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja nuo 1993 metų, tuomet ji buvo minima balandžio 13-ąją.
Šią dieną tradiciškai paminėjo Liberalų sąjūdis, kurio atstovai V.Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų Laisvės nuo mokesčių dienos proga atidengė paminklą, skirtą atkreipti dėmesį į neveiklumą, mažinant mokesčių naštą Lietuvoje. Liberalų teigimu, šiais metais Laisvės nuo mokesčių diena į Lietuvą atėjo rekordiškai vėlai – 5 dienomis vėliau nei praėjusiais metais.
Šią dieną tradiciškai paminėdavo ir Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga, kurios nariai tempdavo akmenį, simbolizuojantį mokesčių naštą. Kaip BNS sakė A.Zuokas, šiemet šio renginio partija neorganizuoja.
