Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame jis pasakoja, kad lietuviai prieš šventes, dažnai gimtadienius, važiuoja užsipirkti alkoholinių gėrimų į Latviją.
„Vien latviškas alus ant stalo“, – teigė jis.
Anksčiau sklisdavo kalbos, kad tie patys latviai važiuoja į Lietuvą pirkti maisto produktų. Kokios ten kainos? Jas nuvyko užfiksuoti naujienų portalo tv3.lt fotografas.
Kaip galima matyti iš nuotraukų, bananų kilogramas Latvijoje kainuoja – 1,16 Eur (Lietuvoje – 0,99 Eur), margarinas „Delma“ 500g – 0,99 Eur, 240 g. sūrio „Germanto“ be akcijos – 1,65 Eur, 1 kg pomidorų padažo „Heinz“ – 2,99 Eur, aliejus „Floriol“ – 2,15 Eur (Lietuvoje – 2,24 Eur), Daktariška dešra – 3,29 Eur.
Alaus kainos Latvijoje svyruoja nuo 65 centų, bet gali siekti ir virš 1 Eur. Pavyzdžiui, „Carslberg“ skardinė kainuoja 0,75 Eur centų, Lietuvoje – 1,13 Eur bei 10 centų taros mokestis.
Daugiau produktų ir kainų – nuotraukų galerijoje.
Akcizai ir toliau gali būti didinami ne tik Latvijoje ir Lietuvoje
„Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas komentuoja, kad akcizai neretai priklauso nuo vykdomos politikos. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Čekijoje apie 0,79 euro už kiekvieną turinį absoliutaus alkoholio procentą, o štai Ispanija, Italija nulinį akcizą vynui – taip skatinama tradicinė vyno ar alaus pramonė.
Baltijos šalių politika – mažinti alkoholio suvartojimą. Dėl to akcizai ir yra keliami. Tačiau, pakėlus vienoje šalyje kainas, gyventojai laisvai gali vykti apsipirkti į kitą. Tad įsidrąsinus latviams, R. Grajausko teigimu, toliau akcizus gali nuspręsti ir Lietuvos valdžia.
„Alkoholio suvartojimo problema yra tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, gal pastarieji statistiškai mažiau, bet ta problema aktuali ir ten. Koordinuojami veiksmai ir bandoma kartu kelti tuos akcizus. Mes pirmieji, o niekas dažniausiai pirmas nenori būti, nes prarandi dalį akcizo pajamų – žmonės važiuoja pirkti į kitą akcizą, kaip ir nutiko pas mus su Latvija. Galiausiai tai su Lenkija vyksta.
Kadangi pas mus pakelta, tai ir jie tokią galimybę turi neprarandant pajamų. Tai reiškia, kad akcizai susilygina, kainos grubiai irgi, ir nebebus paskatos mūsų vartotojams važiuoti į Latviją ir pirkti“, – mąsto R. Grajauskas.
Tai suteikia erdvės akcizus kelti ir Lietuvoje. Ekonomistas sako, kad prisiminus pirmuosius planus nuosekliai akcizą alui didinti beveik 6 kartus iki 2020 metų, kovą tebuvo žengtas pirmasis žingsnis.
„Po to atsisakyta tokio grafiko iki 2020 metų didinti, bet kaip suprantu, ta politinė valia didinti akcizus toliau išlieka ir realu, kad tai ir toliau bus daroma. Klausimas tik kiek ir kokiu tempu. Jei tie veiksmai bus koordinuojami su kaimyninėmis valstybėmis, tada tų tikslų pasiekti bus lengviau. Ir valdžiai tada lengviau, kuri nelieka tokio kvailio vietoje, kad pas mus jie pakelti ir parrandame pajamas iš akcizo. Latviai didindami akcizus sudarys tam tikrą galimybių langą ir mums pamažu didinti“, – svarsto jis.
Neatmetama galimybė, kad ir Lenkijos kolegas tokie Baltijos šalių veiksmai paveiks. Tai, natūralu, atkreipiant dėmesį į įperkamumą.
„Apskritai augant atlyginimams, pragyvenimo lygiui, kas vyksta visame regione, normalu, kad tie akcizai didėtų. Kitaip tariant yra taip, kad alkoholio įperkamumas neturi didėti, nes jei didėja įperkamumas, tada didėja pastangos sumažinti vartojimą. Vadinasi kylant pajamoms, didinami akcizai“, – teigia jis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo kovo pradžios akcizai Lietuvoje labiausiai išaugo alui ir vynui - iki 112 proc., o etilo alkoholiui - apie 23 procentais.
Maisto kainoms įtaką gali daryti atlyginimų skirtumai
Nors alkoholis Latvijoje pigesnis, ar tikrai taip yra ir su maisto produktais? Iš fotografo užfiksuotų kainų matyti, kad skirtumų yra, tačiau jie neženklūs.
Ekonomistas sako, kad ryškių skirtumų nekyla dėl to, jog neturime jokio lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo. Tačiau mažesnis sąnaudų lygis Lietuvoje bei didesni atlyginimai Latvijoje kainas šiek tiek ir pakoreguoja.
„Ankstesnis euro įsivedimas Latvijai įtakos nedaro. Latvijoje mažiau yra konkurencijos, tai gali iš dalies didinti tą kainų lygį. Taip pat Latvijoje atlyginimai aukštesni, darbo jėgos apmokestinimas didesnis. Tai prisideda prie to sąlyginai didesnių kainų, bet neryškiai didesnių kainų. Dėl to didelio turizmo apsipirkti važiuoti maisto nėra“, – sako jis.
Pasak R. Grajausko, Lietuvos maisto sektoriuje tvyro nemaža konkurencija, dėl to čia kainos gali būti šiek tiek mažesnės.
„Nepaisant to visuomenės pasipiktinimo, kuris remiasi ne į į skaičius, o tik į emocijas, konkurencija tikrai yra. Olego Šurajevo eksperimentas (pasidalinta nuotrauka, kurioje vaizduojama, kad mineralinio vandens buteliukas Airijoje kainuoja 0,03 cnt – red. Pastaba) parodė, kokios nuotaikos ir kaip žmonės neadekvačiai vertina situaciją.
Net valstybėse, kurios yra panašios ar žemesnio ekonominio lygio, kaip Latvija, ten brangiau. „Lidl“ atėjimas ir tai, kad arti yra Lenkija, veikia. Konkurencija pas mus veikia ir muša žemyn kainas“, – tikina ekonomistas.
Naujienų portalas tv3.lt jau kiek anksčiau rašė, kad Latvijos parlamentas priėmė akcizų įstatymo pataisas, numatančias šio mokesčio degalams, alkoholiui, tabakui augimą.
Alaus akcizas nuo 2018 metų kovo bus 6,8 euro už kiekvieną turinį absoliutaus alkoholio procentą, bet ne mažiau kaip 12,5 euro už 100 litrų. Po vienerių metų mokestis didės iki 7,4 euro, dar po metų - iki 8,1 euro.
Akcizas kitiems alkoholiniais gėrimams kitąmet augs iki 1670 eurų už 100 litrų absoliutaus alkoholio, 2019-aisiais iki 1840 eurų, 2020 metais - iki 2025 eurų.
Cigarečių akcizas nuo 2018-ųjų vidurio didės iki 74,6 euro vietoj iki šiol planuotų 70,7 euro už 1000 vienetų.
