Lietuvos policijos duomenimis, per šių metų sausio ir vasario mėnesius dėl sukčiavimo buvo pradėti 564 ikiteisminiai tyrimai. O pernai per atitinkamą laikotarpį nustatyti 493 sukčiavimo atvejai.
Skaičiuojama, kad iš viso gyventojai per šios du mėnesius 2023 m. jau patyrė daugiau kaip 2,4 mln. eurų, o per 2022 m. atitinkamą laikotarpį – 6,2 mln. eurų siekiančių nuostolių.
Teisėsaugos atstovai pripažįsta, kad atskira statistika apie telefoninius sukčius nėra kaupiama, o į nusikaltimų sąrašą įtraukiami ir kiti sukčiavimo būdai.
Tačiau policijos viešinamose nusikaltimų suvestinėse galima išvysti, kad Lietuvos gyventojai dėl siaučiančių telefoninių sukčių dažnai praranda ir dešimtis tūkstančių eurų siekiančias sumas.
Todėl dabar konservatorius Mindaugas Skritulskas Elektroninių ryšių įstatymą papildyti naujų reikalavimu, kuris paliestų ne tik gyventojus, bet ir verslo atstovus. Po pateikimo Seimas jam pritarė, tačiau dabar svarstys papildomai.
Nusipirkus kortelę, ją reikėtų užregistruoti
Įstatymo projekte sakoma, kad nusikalstamoms veikoms vykdyti sukčiai neretai naudoja „Labas“, „Pildyk“, „Ežys“ ir kitas išankstinio mokėjimo SIM korteles, kurių pirkėjai neprivalo pateikti savo duomenų (pvz., vardo ir pavardės, asmens dokumento numerio).
Pasak konservatoriaus, dėl to sukčiai gali išlaikyti savo anonimiškumą, o vėliau kortelę tiesiog išmesti ir pirkti kitą. Taigi, anot politiko, jeigu telefoninis sukčius įvykdo nusikaltimą, tai vėliau apsunkina teisėsaugos darbą.
Be to, M. Skritulsko teigimu, dabartinė tvarka, susijusi su SIM kortelių kontrole, taip pat leidžia asmenims vykdyti kitus nusikaltimus.
Pavyzdžiui, vykdyti melagingus skambučius. Todėl įžvelgiama problema, kad tai trikdo specialių tarnybų darbą, mat gelbėtojai vis tiek privalo reaguoti į kiekvieną pranešimą, vykti į įvykio vietą.
Koservatorius svarsto, kad privalomas SIM kortelių registravimas galėtų tapti naudinga prevencine priemone, kuri užtikrintų ne tik gyventojų, bet ir nacionalinį saugumą.
Gyventojai privalėtų pateikti savo asmeninius duomenis
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vartotojų duomenis kaupia mobiliojo ryšio operatoriai daugelyje kitų valstybių, pavyzdžiui, Norvegijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje.
Tačiau trečiadienį vykusio Seimo posėdžio metu politikai kėlė papildomų klausimų, ar siūloma tvarka iš tiesų būtų naudinga ir galėtų apsaugoti gyventojus.
Štai Seimo narys Robertas Šarknickas nuogąstavo, kad siūloma nauja tvarka iš esmės sumažintų gyventojų privatumą.
Tačiau įstatymo projekto rengėjas atrėžė, kad jau dabar 70 proc. abonentų privalo pateikti asmens duomenis mobiliojo ryšio operatoriams, kai yra sudaroma ilgalaikė sutartis. Todėl, pasak konservatoriaus, naujas įstatymas tiesiog panaikintų šiuo metu esančią „pilkąją zoną“.
Tuo metu kita dalis politikų svarstė, ar įstatymas iš tiesų pasiteisintų, mat dabar nusikaltėliai naudoja ne tik lietuviškas, bet užsienietiškas SIM korteles. O Seimo narė Edita Rudelienė klausė, ar nauji pakeitimai nebūtų per didelė našta verslui, šiuo atveju – mobiliojo ryšio operatoriams.
Reaguodamas į šiuos paklausimus, konservatorius tikino, kad jei sukčiai ir naudoja užsienietiškas korteles, tai nėra priežastis atsisakyti naujo įstatymo.
Be to, pasak M. Skirtulsko, tai taip pat nebūtų didelė našta verslui, mat visus duomenis gyventojai galėtų pateikti elektroniniu būdu, pavyzdžiui, per el. bankininkystę ar naudojantis M. parašu.
Našta gyventojams, o sukčiai ir toliau plėš gyventojus?
Mobiliojo ryšio bendrovės „Bitė Lietuva“ Reguliavimo vadovas Vitalijus Kirvaitis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad siūlymui registruoti išankstinio mokėjimo SIM kortelių naudotojų duomenis bendrovė nepritaria.
Pasak pašnekovo, šiuo metu sukčiai pasitelkia išmanesnius būdus, kaip išvilioti pinigus iš gyventojus, pavyzdžiui, siunčiamos klaidingos nuorodos, o apgaudinėjimai vyksta ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir elektroniniu paštu.
Be to, jo teigimu, nėra aiškių įrodymų, kad toks reguliavimas, galiojantis kitose valstybėse, padėjo sumažinti nusikaltimų skaičių.
„Vartotojams ir ryšio paslaugų teikėjams kristų milžiniška administracinė našta, nes per trumpą laiką reikėtų identifikuoti 1,2 mln. išankstinio mokėjimo kortelių naudotojų. Tokiam registravimui atlikti reikalingos nemažos investicijos.
Išankstinio mokėjimo kortelių galima įsivežti iš aplinkinių šalių, pavyzdžiui, Latvijos: dėl roamingo (tarptinklinio ryšio – aut. past.) reguliavimo Europos Sąjungoje, ryšio paslaugos naudojantis tokiomis kortelėmis kainuotų tiek pat, kiek naudojant SIM kortelę, įsigytą Lietuvoje – jokių papildomų kaštų nuotoliniai sukčiai nepatirtų“, – kalbėjo V. Kirvaitis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal numatomą pataisą nėra draudimo pirkti didelį kiekį SIM kortelių, jas registruoti savo vardu, o vėliau parduoti. Taigi klientai nėra įpareigoti pranešti apie pasikeitusį kortelės naudotoją, o ryšio operatoriai, pasak jo, neturi galimybės tokio pokyčio sukontroliuoti.
„Jei vis tik pataisa būtų priimta, manome, kad reikėtų registruoti tik naujus išankstinio mokėjimo paslaugos naudotojus. Dažniausiai nuotoliniai sukčiai SIM korteles naudoja vieną kartą, o po to perka naujas. Kiti vartotojai jas naudoja nuolatos, todėl juos registruoti būtų netikslinga“, – svarstė V. Kirvaitis.
Tuo metu „Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė antrina, kad išankstinio mokėjimo kortelių registracija, nors ir atrodo vienas iš būdų, kaip reikėtų kovoti su interneto troliais ar sukčiais, pagrindinės problemos neišspręstų.
„Registracijos procesas apsunkins sąžiningus klientus, ypač vyresnio amžiaus žmones su negalia ar gyvenančius nuošalesnėse vietovėse, o nusikaltėliai vis tiek ras būdų, kaip apeiti sistemą, pavyzdžiui, registruos korteles kitų asmenų vardu, naudosis pamestomis, vogtomis kitų asmenų kortelėmis, galimai atsiras juodoji jau registruotų SIM kortelių rinka“, – aiškino A. Buitkutė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad dabar sukčiai taip pat gudrauja ir neskambina tik iš savo numerio. Tam, kad iš gyventojų pavogtų pinigus, jie pasitelkia ir telefonines programėles, pavyzdžiui, „Viber“ ar „WhatsApp“.
„SIM registravimas savaime neužkardys nusikaltimų. Sukelsime nepatogumų niekuo dėtiems klientams, paliksime be paslaugų nuošaliai gyvenančius.
Sukursime iliuziją, kad jau viską padarėme, ir galime jaustis saugiai, kai tikroji problema liks neišspręsta – nusikaltėliai toliau naudosis metodais, kurių susekti neįmanoma, net jei SIM kortelė bus registruota“, – įspėjo bendrovės atstovė.
„Telia Lietuva“ viešųjų ryšių vadovas Audrius Stasiulaitis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad įstatymo projekte siūloma idėja iš tiesų galėtų tapti prevencine priemone. Tačiau išankstinio mokėjimo paslauga, kuria šiuo metu kasdien naudojasi milijonai Lietuvos gyventojų, įstatymu esą neturėtų būti kriminalizuojama dėl kelių tūkstančių neteisėtai panaudotų SIM kortelių.
„Jų registracija negali didinti nei socialinės, nei skaitmeninės atskirties visuomenėje. Išankstinio atsiskaitymo paslaugas naudoja daug garbingo amžiaus žmonių, kuriems net ir paprastas nuotolinio identifikavimo procesas taptų iššūkiu.
Šimtai tūkstančių išankstinio mokėjimo SIM kortelių yra naudojamos ir nuotoliniuose įrenginiuose – vartų, signalizacijų ir įvairių daiktų interneto sprendimų valdymui. Visų jų registracija vartotojams sukeltų ne tik didelį nepatogumą, bet chaoso riziką, jei jos būtų blokuojamos“, – komentavo A. Stasiulaitis.
Pašnekovo manymu, naujoji tvarka galėtų įsigalioti tik išlaikant kelias pagrindines sąlygas.
„Telia“ mato prasmę registruoti tik naujas išankstinio mokėjimo SIM korteles, neapkraunant nei vartotojų, nei operatorių neadekvačiu kiekiu privalomų pateikti asmens duomenų.
Be to, įstatymas turėtų suteikti operatoriams bent 6 mėnesius įdiegti papildomas registracijos sistemas ir informuoti klientus“, – kalbėjo A. Stasiulaitis.
Blokuoti tik keli numeriai
A. Buitkutė pasakoja, kad operatoriai bendradarbiauja su policija ir kitomis teisėsaugos institucijomis, yra aiškinamasi, kuriuos asmenų numerius reikia blokuoti. Tačiau pastaruoju metu yra matoma, kad tokių atvejų skaičius, kai yra blokuojamos SIM kortelės, itin sumažėjęs.
„Nusikaltėliai nebeskambina iš turimo numerio, o naudojasi mobiliosiomis programėlėmis. Tokiu atveju fiksuojama tik interneto duomenų sesija ir galutinio vartotojo atsekti neįmanoma.
Tarp blokuojamų kartais pasitaiko ir numerių iš užsienio, bet tai yra vienetai. Dėl įtartinos ar nusikalstamos veiklos blokuojamų numerių šiemet galime suskaičiuoti tik kelis vienetus. Pernai jų buvo apie 20“, – pasakojo ji.
A. Buitkutė taip pat įvardija, kad dabar klientų yra prašoma pateikti savo duomenis tik kai kuriais atvejais.
„Asmens duomenų pateikimas nėra būtina sąlyga, kad operatorius galėtų teikti iš anksto apmokėtas ryšio paslaugas klientui. Šių duomenų būtinai reikia, kai taikome atidėtą apmokėjimą už jau suteiktas paslaugas ar prekes – tada duomenys reikalingi sąskaitos išrašymui, o taip pat ir kitiems mokėjimo ar paslaugų teikimo klausimams spręsti.
Tuo metu išankstinio mokėjimo kortelių, numerių naudotojai operatoriams teisės akto numatyta tvarka privalo pateikti savo duomenis (vardą, pavardę ir asmens kodą) tik tuo atveju, jei pageidauja perkelti numerį iš vieno tinklo į kitą, kad galėtume identifikuoti asmenį“, – paaiškino ji.
„Bitė Lietuva“ atstovas V. Kirvaitis taip pat sako, kad šiuo metu gyventojų duomenys yra renkami tada, kai sudaroma mobiliojo ryšio sutartis su atidėtu mokėjimu.
„Duomenys reikalingi sąskaitų už paslaugas išrašymui ir galimam skolos išieškojimui, jei klientas laiku neatsiskaito už paslaugas. Išankstinio mokėjimų paslaugų teikimo atveju tokie duomenys nėra reikalingi, nes žmogus už paslaugas moka iš anksto“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas A. Stasiulaitis pastebėjo, kad bendrovė duomenų apie išankstinio mokėjimo kortelių turėtojus neranka, tačiau žmonės turi galimybę patys užsiregistruoti.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) analizės duomenimis, per 2021 m. sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo 10,2 mln. eurų ir daugiau nei du kartus išaugo telefoninio sukčiavimo atvejų skaičius.
Tuo metu Pinigų plovimo prevencijos centro atstovai sako, kad pirmąjį 2022 m. pusmetį, per kurį lietuviai į sukčių rankas atidavė 6,4 mln. eurų.
Už įstatymo projekto pritarimą balsavo 63 Seimo nariai, 3 nepalaikė tokios idėjos, o 45 politikai susilaikė.
Įstatymo projektas Seime toliau bus svarstomas gegužės mėnesį.
