Šią savaitę ši valstybės įmonė paskelbė naujas vertes, pagal kurias bus apmokestinama žemė. Kai kur jos išaugo iki 78 proc. Maždaug tiek kai kam gali išaugti ir žemės mokesčio suma.
Aktualu tūkstančiams gyventojų
Iš viso praėjusiais metais privačios žemės savininkų buvo daugiau nei 1 mln. tačiau dėl pritaikytų lengvatų žemės mokestis apskaičiuotas 719 tūkst. savininkų – apie 40 mln. eurų, skaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Tikėtina, kad žemės mokesčio mokėtojų skaičius nedaug keisis ir šiais, ir kitais metais.
Mokėtina mokesčio suma apskaičiuojama rinkos arba mokestinę žemės vertę dauginant iš mokesčio tarifo. Jis svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės.
Pavyzdžiui, jeigu Vilniuje žmogus turi žemės, kurios vertė yra 10 tūkst. eurų, o jai taikomas 0,12 proc. tarifas, tai per metus už ją reikia mokėti 12 eurų mokestį.
Registrų centras reguliariai perskaičiuoja rinkos vertes. Nuo kitų metų kai kur jos didės iki 78 proc., tad ir mokestis už žemę atitinkamai didės.
Pagal minėtą pavyzdį, jeigu žemės vertė pakils nuo 10 tūkst. eurų iki 17,8 tūkst. eurų, tai esant tokiam pačiam tarifui mokėti jau reikės 21,36 euro.
Kiek žemės mokesčio mokėti reikia dabar, galima sužinoti atsivertus VMI skaičiuoklę. Į ją įvedus naujus duomenis apie Registrų centro nustatytas vertes, galima sužinoti, kiek mokesčio teks mokėti kitais metais.
Išaugo ir žemės, ir pastatų vertės
Kaip skelbia Registrų centras, vidutinės NT rinkos vertės ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, ir būtent 2023 m. sausio 1-ąją įsigalios naujos žemės sklypų mokestinės vertės.
„Kiekvienais metais Registrų centras atlieka visos Lietuvos NT masinį vertinimą valstybės reikmėms. Jo metu perskaičiuojamos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės.
Šios vertės naudojamos, pavyzdžiui, nustatant turto paveldėjimo ar dovanojimo atvejais reikalingus mokėti mokesčius, skirstant socialinę paramą ar nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas. Kas 5 metus vidutinės rinkos vertės prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami žemės ar NT mokesčiai“, – aiškina Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Šiuo metu žemės savininkų mokamas žemės mokestis skaičiuojamas pagal nuo 2018 m. įsigaliojusias mokestines vertes, tačiau jau nuo 2023 m. sausio perskaičiuotos žemės vidutinės rinkos vertės bus prilygintos mokestinėms vertėms, nuo kurių bus skaičiuojami žemės mokesčiai. Statinių (butų, gyvenamųjų namų ir kt.) mokestinės vertės galioja nuo 2021 m. sausio 1 d.
Kaip keitėsi žemės ir statinių vertės?
Tradicinį nekilnojamojo turto masinį vertinimą valstybės reikmėms atlikęs Registrų centras šiuo metu visoje Lietuvoje organizuoja viešus masinio vertinimo dokumentų svarstymus su visuomene. Su projektinėmis, t.y. nuo 2023 m. sausio įsigaliosiančiomis vidutinėmis rinkos vertėmis galima susipažinti Registrų centro interneto svetainėje.
Masinio vertinimo būdu šiemet Registrų centras iš viso įvertino beveik 6,2 mln. NT objektų: 2,5 mln. žemės sklypų ir 3,65 mln. statinių. Bendra visų šalyje esančių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus ūgtelėjo 12 proc., statinių – 27 procentais.
„Butų vidutinės rinkos vertės, priklausomai nuo segmento, didėjo visoje šalyje. Butai labiausiai brango Vilniuje Kaune – apie 30 procentų. <...> Gyvenamųjų namų vidutinės rinkos vertės šalyje per metus vidutiniškai augo apie 20 proc., didžiausias teigiamas pokytis fiksuotas Vilniaus ir Kauno apskrityse, taip pat pajūrio regione“, – komentuoja L. Kanišauskienė.
Anot jos, tarp žemės paskirčių labiausiai per metus padidėjo gyvenamųjų teritorijų žemės ir komercinės paskirties bei pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypų vertės.
„Gyvenamųjų teritorijų žemės vertė daugiausiai per metus išaugo didmiesčiuose ir pajūryje, kur yra ribota tokios žemės sklypų pasiūla. Komercinės ir sandėliavimo paskirties žemės vertė didėjo ten, kur aktyviai plėtojami verslo, pramonės ir logistikos sektoriai“, – kalba Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė L. Kanišauskienė.
Žemės penkerių metų (2023 m. mokestinė projektinė vertė, palyginti su nuo 2018 m. sausio galiojančia mokestine verte) vidutinių rinkos verčių bendras pokytis – 43 procentai. Didžiausias pokytis per penkerius metus – net 78 proc. – žemės ūkio paskirties žemės, taip pat komercinės žemės (34 proc.), pramonės ir sandėliavimo (29 proc.) ir gyvenamųjų teritorijų (26 proc.) žemės.
Didžiausias gyvenamųjų teritorijų žemės verčių pokytis per pastaruosius 5 metus fiksuotas Molėtų, Širvintų, Ignalinos ir Anykščių rajonų savivaldybėse. Komercinės bei pramonės ir sandėliavimo žemės verčių pokyčiai didžiausi Vilniaus mieste, taip pat šalia sostinės esančiose Šalčininkų, Širvintų rajonų savivaldybėse, taip pat Panevėžio, Kauno miestuose ir jų rajonų savivaldybėse.
Tuo metu žemės ūkio paskirties verčių padidėjimas (apie 100 proc.) nustatytas Pasvalio, Ukmergės, Kauno rajonuose.
Kas bus nesumokėjusiems
Žemės mokesčio deklaracijų papildomai pildyti nereikia, nes VMI jas suformuoja ir išsiunčia gyventojams, o tikslią mokesčių sumą visada patogiausia pasitikrinti ir sumokėti prisijungus prie Mano VMI.
Praleidus žemės mokesčio terminą, kuris yra iki lapkričio 15 d., jau nuo kitos dienos pradedami skaičiuoti delspinigiai – 0,03 proc. per dieną.
VMI nuolat informuoja gyventojus apie naujai atsiradusius ir nesumokėtus mokesčius, siųsdama pranešimus per Mano VMI, o ne Mano VMI naudotojams – klasikiniu paštu.
VMI atkreipia dėmesį, kad jei gyventojas ar įmonė turi finansinių sunkumų, jie gali kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį, kuri leistų skolą išdėstyti dalimis patogiu grafiku.
Jei asmuo po pranešimo ir toliau nesumoka ir nesikreipia į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo, VMI, vadovaujantis teisės aktais, nurašo mokesčio sumą ir susikaupusius delspinigius iš lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose.
Kas yra NT masinis vertinimas?
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita.
Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai.
Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių.
