Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo sumažintas kompensuojamas dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu.
Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioja darbo kodekso pataisa ir visiškai panaikinama kompensacija už kilnojamojo darbo pobūdį. Šios kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis nebuvo apmokestintos.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pastebi, kad iki pataisų priėmimo Darbo kodekse galiojo nuostata, jog darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai dirbtą tokio pobūdžio darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalėjo viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos buvo mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 144 str. 8 d. galiojusiomis kompensacijomis tam tikrais atvejais galimai buvo piktnaudžiaujama ir mokamos maksimalios kompensacijos, kuriomis iš esmės buvo mokamas darbo užmokestis, taip pat numatytos kompensacijos neigiamai veikė darbuotojo padėtį, t. y. naudojantis kasmetinėmis atostogomis, į atostoginių skaičiavimą minimos kompensacijos nebuvo įtraukiamos, taip pat jos nebuvo įtraukiamos naudojantis ir socialinėmis garantijomis (ligos, senatvės pensijos ir kitomis išmokomis), buvo priimtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis šios kompensacijos panaikintos.
