Atsakingas už mokesčius, muitus, kovą su sukčiavimu ir auditą eurokomisaras Algirdas Šemeta gyrėsi vienu susitarimu tarp Europos Sąjungos finansų ministrų, kuris esą padės ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, užsimojusiai kitąmet iš šešėlio išvilkti milijardą litų. „Respublikos“ kalbinti mūsų šalies pareigūnai diplomatiškai leido suprasti, kad pagalba iš ES bus labiau simbolinė, nes susitarimas popieriuje įtvirtino tiktai tai, kas ir iki šiol visu smarkumu buvo daroma.
Dažnai neveiklumu kaltinamų ES institucijų atstovui A. Šemetai proga pasigirti nuveiktais darbais atsirado po to, kai ES ekonomikos ir finansų ministrų taryboje buvo susitarta, kad Bendrijos valstybės, kovodamos su mokesčių slėpimu, nuo šiol privalės keistis informacija apie gyventojų pajamas ES šalyse.
„Iki šiol kai kurios šalys tokios informacijos neteikdavo argumentuodamos „bankų paslaptimi“. Įsigaliojus susitarimui, šio argumento nebus galima naudoti“, - pareiškė eurokomisaras A. Šemeta.
Anot eurokomisaro, mokesčius užsienyje slėpti taps sunkiau, nes Lietuvai automatiškai bus suteikiama informacija apie visų šalies gyventojų pajamas – atlyginimą, pensijas, pajamas iš nekilnojamojo turto ir investicinio draudimo - gautas kitose ES šalyse.
Bus nustatytas mechanizmas, kad keičiantis informacija būtų galima operatyviau atlikti tyrimus ir kontrolę vienu metu keliose šalyse.
Paklausti, ar iš tiesų, kaip tvirtina eurokomisaras A. Šemeta, mokesčių priežiūrą Lietuvoje vykdančioms institucijoms buvo įteiktas naujas galingas ginklas, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai kalbėjo labai diplomatiškai.
„Ir iki šiol VMI bendradarbiavo su užsienio valstybių mokesčių administratoriais ir gauna informaciją apie Lietuvos piliečiams ES valstybių bankų išmokėtus pinigus. Tiktai nuo šiol, kaip teigiama, viskas vyks automatiškai. Žinoma, ES žingsnį vertinu teigiamai“, - „Respublikai“ teigė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Ar neatsitiks taip, kad, nepaisant naujo ES finansų ministrų susitarimo, stambieji sukčiai ir toliau liks nepasiekiami, nes jie savo veiklą dažnai perkelia ne į Bendrijos valstybes, o į lengvatinio apmokestinimo, vadinamojo ofšoro, šalis? - teiravomės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus Vitalijaus GAILIAUS.
- Išties – ne Europos Sąjunga, o būtent ofšorinių kompanijų veiklos tyrimas ir yra vienas iš pagrindinių mūsų veiklos prioritetų.
Įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones ir bendradarbiaudama su mūsų šalies komerciniais bankais, FNTT pavyko užkirsti kelią įvairių ofšorinių kompanijų įtartinoms finansinėms operacijoms ir užtikrinti laikiną nuosavybės teisės į lėšų, viršijančių kelias dešimtis milijonų litų, apribojimą.
Dirbdami su „Egmont grupės“ finansinės žvalgybos padaliniais gauname informaciją ne tik apie ofšorinių kompanijų veiklą Lietuvoje, bet ir apie Lietuvos piliečių atstovaujamų ofšorinių kompanijų veiklą užsienio valstybėse.
Chartiją su 120 valstybių finansinės žvalgybos padalinius vienijančia „Egmont grupe“ FNTT pasirašė dar prieš pustrečių metų.
