Dažnam lietuviui euro įvedimas reiškia ne potencialias galimybes, bet gąsdinantį kainų kilimą. Ekspertų ir politikų diskusijų apie Lietuvos prisijungimą prie euro zonos sutarimo ir bendro vertinimo kol kas pasiekti irgi nepavyko. Tačiau Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta tvirtina, kad euro nėra ko bijoti, jei su juo nesiejamos nepagrįstos viltys.
Eurokomisaro A. Šemetos teigimu, svarbiausia yra suvokti, kad Lietuva nėra nei skubinama, nei verčiama stoti į euro zoną.
„Susidaro įspūdis, kad Lietuva verčiama stoti į euro zoną. Bet iš tikrųjų svarbiausia pirma užtikrinti, kad būtų įvykti Mastrichto kriterijai ir užtikrintas tvarus reikalavimų vykdymas. Iš rodiklių dinamikos turi būti galima nustatyti, kad viskas vyksta tinkamai. Juk de facto turime eurą, tik jis yra lito pavidalu – litas yra griežtai susietas su euru“, – aiškino eurokomisaras.
Euras turėtų būti vertinamas ir kaip saugumo garantas bei eurointegracijos gilinimas, pabrėžė A. Šemeta.
„Kalbėjimas, ką man duos euras nėra tinkamas, nes neturėtume užmiršti, iš kur atėjome. Tapimas euro zonos nariu Lietuvai taip pat suteiktų ir didesnio geopolitinio saugumo. Diskusija, ar man euras duos ką nors, ar neduos nėra pati teisingiausia – reikėtų labiau svarstyti bendruosius Lietuvos interesus – pavyzdžiui, gilesnės integracijos į ES galimybę. Stojimas į euro zoną būtų dar vienas žingsnis link integracijos ir prisidėtų prie šalies saugumo“, - aiškino Komisijos narys.
Pasak A. Šemetos, labai svarbu yra semtis euro įvedimo patirties iš neseniai prie euro zonos prisijungusios Latvijos.
„Aiškinamojo darbo niekada nėra per daug. Svarbiausia, kad būtų užtikrintas nuolatinis aiškinimas paprastiems žmonėms, ką reiškia euro įvedimas. Tikiuosi, kad pagal tuo planus, kuriuos Lietuva turi, yra numatoma tai daryti. Tikiuosi, kad numatoma didinti dabar vykdomą aiškinamąjį darbą ne tik Briuselyje ir Frankfurte bet ir euro zonos šalių sostinėse. Kuo aktyviau bus šia kryptimi dirbama, tuo geriau“, – pabrėžė eurokomisaras.
A. Šemeta taip pat įspėjo, kad nusistatymas prieš euro įvedimą kyla daugiausiai todėl, kad jis klaidingai siejamas su kiekvienam lietuviui labai jautriais klausimais.
„Vienas svarbiausių dalykų yra nesieti su euru to, kas su juo nesietina. Labai pavojinga, kai tam tikri veiksmai siejami su euro įvedimu, nors euro įvedimas to nereikalauja. Pavyzdžiui, jis nereikalauja keisti mokesčius. Nėra reikalavimo ir pertvarkyti algas. Tai yra šalies vidaus dalykas. Šalis pati nusprendžia, ar yra euras, ar jo nėra. O kai tokie dalykai siejami su euru, jis pasidaro baubas – dėl jo negalima padaryti vieno, kito ar trečio dalyko. Tai yra iš principo neteisingas požiūris“, – akcentavo A. Šemeta.
