Europos Sąjunga (ES) Lietuvai rekomenduoja apsvarstyti galimybę padidinti mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančius mokesčius, pavyzdžiui, būsto ir aplinkos, įskaitant ir automobilių mokesčius, kartu gerinant mokestinių prievolių vykdymą, teigia už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta.
"Komisija Lietuvai siūlo svarstyti mokesčius, kurie laikomi draugiškais ekonominiam augimui – nekilnojamojo turto, aplinkos, tarp jų ir automobilių mokesčius. Pajamos iš aplinkos mokesčių Lietuvoje yra tarp trijų žemiausių ES, iš dalies dėl transporto apmokestinimo. Lietuvoje jis apmokestinamas mažiausiai ES. Lietuva ir Estija vienintelės ES neturi automobilių mokesčio. Be to, mūsų automobilių parkas pasižymi aukštu energijos suvartojimu. Komisijos nuostata – geriau apmokestinti turtą, vartojimą, taršą, o ne darbo vietas", – ketvirtadienį spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti EK rekomendacijas Lietuvai, sakė jis.
A. Šemetos teigimu, dalis minėtų mokesčių galėtų būti panaudota darbo jėgos apmokestinimo sumažinimui, nors EK tokios rekomendacijos ir neteikia. Jo manymu, tai galėtų būti naudingas žingsnis, sprendžiant nedarbo problemas. Vis dėlto paklaustas, kokių konkrečiai veiksmų Lietuvai reikėtų imtis, A. Šemeta atsakė, jog tai nuspręsti turi šalies politikai.
"Komisija šiuo atveju tikrai nenori už rankos vedžioti šalis – nares, kaip jos turėtų konkrečiai įgyvendinti komisijos rekomendacijas. Aš manau, kad šiuo metu Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į artėjančią rinkimų kampaniją, šie klausimai galėtų būti svarstomi politiniu lygmeniu, kokią formą pasirinkti, kaip nustatyti konkretų modelį", – teigė jis.
ES taip pat siūlo padaryti planuotą pažangą, siekiant laiku ištaisyti perviršinį deficitą – visiškai įvykdyti 2012 m. biudžetą ir pabaigti struktūrinį koregavimą, nurodytą Tarybos rekomendacijoje dėl perviršinio deficito procedūros. Po to nurodyti priemones, būtinas užtikrinti numatytos 2013 ir vėlesnių metų biudžeto strategijos įgyvendinimą, atliekant tinkamą struktūrinį koregavimą, kad būtų padaryta pakankama pažanga, siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, įskaitant išlaidų kriterijaus laikymąsi, iki minimumo ribojant augimo skatinimo išlaidų mažinimą. Patariama stiprinti ir fiskalinę sistemą, visų pirma, nustatant privalomas viršutines išlaidų ribas pagal vidutinės trukmės biudžeto sistemą ir užtikrinant, kad jų būtų laikomasi.
Socialinių reikalų sektoriuje A. Šemeta išskyrė, jog Lietuvai svarbu priimti teisės aktus dėl visapusiškos pensijų sistemos reformos: suderinti teisės aktais nustatytą pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme, nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles ir pagerinti papildomo kaupimo sistemas. Pensijų reformą būtina pagrįsti aktyvaus senėjimo priemonėmis.
A. Šemetos teigimu, itin didelis dėmesys skiriamas ir užimtumo skatinimui. Lietuvai ES rekomenduoja spręsti aukšto nedarbo, visų pirma, jaunimo, žemos kvalifikacijos darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių, problemą, skiriant daugiau išteklių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir kartu gerinant jų veiksmingumą, padidinti gamybinės praktikos schemų veiksmingumą, pakeisti darbo teisės aktus, kiek tai susiję su lanksčiomis sutarčių sąlygomis, atleidimo nuostatomis ir lanksčia darbo laiko tvarka.
Skurdo ir socialinės atskirties mažinimui būtina didinti paskatas dirbti ir socialinės paramos sistemos reformą geriau susieti su aktyvumo skatinimo priemonėmis, ypač kalbant apie labiausiai pažeidžiamus asmenis.
ES pabrėžia, jog Lietuvai taip pat svarbu įgyvendinti visus valstybės valdomų įmonių reformų paketo aspektus ir, visų pirma, užtikrinti, kad būtų atskirtos nuosavybės ir reguliavimo funkcijos bei komercinė ir nekomercinė veikla. Įdiegti tinkamas stebėjimo priemones reformų veiksmingumui vertinti ir užtikrinti, kad visos valstybės valdomos įmonės laikytųsi reformos reikalavimų.
Taip pat reiktų imtis veiksmų, kad būtų pagerintas pastatų energinis efektyvumas, be kita ko, šalinant kliūtis ir sparčiai įgyvendinant kontroliuojančiojo fondo iniciatyvą. Skatinti energijos tinklų konkurenciją gerinant tiek elektros energijos, tiek dujų tinklų jungtis su ES šalimis.
Europos Komisija priėmė rekomendacijų dėl biudžeto priemonių ir ekonominių reformų rinkinį tam, kad visoje ES padidėtų finansinis stabilumas, būtų skatinamas ekonomikos augimas ir kuriamos darbo vietos, primena ELTA.
Rekomendacijos skirtos konkrečioms šalims, jose atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės padėtį. Komisija taip pat priėmė visai euro zonai skirtas rekomendacijas ir pateikė savo ES lygmens politikos veiksmų viziją, kokių ES lygmens politikos veiksmų reikia papildyti nacionalinėms priemonėms, kad būtų įgyvendinama plataus užmojo, dviejų pakopų ES augimo iniciatyva. Be to, ji pateikė dvylikos nuodugnių apžvalgų, atliktų vykdant makroekonominio disbalanso procedūrą, išvadas ir su perviršinio deficito procedūra susijusias rekomendacijas Tarybai.
Komisijos Pirmininko Jose Manuel Barroso teigimu, priimtos rekomendacijos gerokai sustiprins ekonominę ir pinigų sąjungą.
"Iš šių sprendimų matyti Komisijai tenkantis itin svarbus vaidmuo valdant Europos ekonomiką. Mūsų rekomendacijos pritaikytos kiekvienai valstybei narei, tačiau jos teikiamos nuosekliai siekiant atkurti Europos ekonomikos pusiausvyrą. Padarėme nemenką pažangą: viešųjų finansų būklė pradeda gerėti, o disbalansas – mažėti. Kryptis aiški. Dabar turime padvigubinti pastangas – ir nacionaliniu, ir Europos lygmenimis, – kad judėtume sparčiau ir toliau", – trečiadienį sakė jis.
EK rekomendacijų dokumente rašoma, jog Lietuva padarė pažangą, įgyvendindama 2011 m. Europos Komisijos (EK) rekomendacijas dėl ekonominės ir struktūrinės reformos politikos šalyje, tačiau, nepaisant svarbių laimėjimų, reformų pastangos buvo ribotos.
Teigiamai EK įvertino tai, kad 2011 m. Lietuvoje ekonomika sparčiai augo, ir šalis sugebėjo sumažinti savo biudžeto deficitą. Be to, šalis ėmėsi papildomų priemonių, kad pagerintų mokesčių surinkimą ir pertvarkytų savo valstybės valdomas įmones.
Nepaisant šių svarbių laimėjimų, reformų pastangos buvo ribotos, o ypač darbo rinkos, socialinės politikos, energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos sektoriuose, teigiama dokumente. Šiose srityse tebėra aktualūs 2011 m. nustatyti ir 2012 m. metinėje augimo apžvalgoje (MAA) pakartoti uždaviniai.
Tikimasi, kad dėl 2011 m. smarkiai atsigavusios Lietuvos ekonominės veiklos 2012 m. ekonomika augs 2,4 proc. Prognozuojama, kad 2012 m. nedarbas laipsniškai mažės nuo buvusio aukščiausio 13,8 proc. rodiklio, tačiau jis bus vis dar aukštas, visų pirma, tarp jaunimo ir nekvalifikuotų darbuotojų.
2011 m. smarkiai augant ekonomikai Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo iki 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl laukiama, kad 2012 m. jis toliau mažės iki 3,2 proc. BVP.
