Su rudeniu į Lietuvos padangę ateina ir profesinių sąjungų planuojamų protestų banga. Ar Lietuvoje pasikartos graikiškas scenarijus?
Pasipiktinimą stringančiu minimalios algos didinimu, darbo kodekso pataisomis ir vyriausybės dėmesio skurstantiesiems trūkumu penktadienį simboliškai reiškė kelios dešimtys protestuotojų, bet, pasak jų, tai tik pradžia – lapkritį laukia masiniai protestai, panėšėsiantys į tuos, kurių vis nepavyksta numalšinti Graikijoje.
Apie protestų priežastis ir nesutarimus su vyriausybe ,,Ekonomika.lt” kalbėjosi su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotoju Algirdu Kvedaravičiumi.
Penktadienį protestavote Vilniuje, demonstracijas visoje Lietuvoje rengsite lapkritį. Kas privedė prie masinių protestų organizavimo ir kokie jūsų pagrindiniai reikalavimai?
Mums nepavyksta normaliai kalbėtis su vyriausybe dėl mažas pajamas gaunančių darbuotojų reikalų ir jų atlyginimo kėlimo, kitų darbo užmokesčio reguliavimo aspektų. Turi būti sistema, o ne turgaus principas. Profesinės sąjungos siūlo viena, darbdaviai – kita, vyriausybė tai sutinka, tai ne, taip tampomės jau metus.
Beveik 40 proc. Lietuvos žmonių – darbuotojai, pensininkai, invalidai – gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos. Šiuo klausimu Europos Sąjungoje (ES) esame paskutiniai, po Bulgarijos ir Rumunijos. Mes vis siūlome sprendimų, o vyriausybė nesutinka.
Jos vienintelis tikslas yra subalansuoti biudžetą, o kaip žmonės gyvens, jai visiškai nerūpi. Penktadienį protestavome prieš tai, kad problemos nėra sprendžiamos. Europoje gyvena 500 mln. žmonių, 100 mln. gyvena skurdžiai.
Jau rengiamės visuotinei vargstančiųjų akcijai ir pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe, kuri visiškai nereaguoja į susidariusią padėtį.
Kas, jūsų nuomone, labiausiai trukdo vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovams susitarti?
Dauguma darbdavių ir profesinės sąjungos yra už minimalaus atlyginimo didinimą, bet dalis verslininkų, kurie dirba neskaidriai, protestuoja, kad jiems reikės mokėti 800 ar 900 litų.
Smulkiojo verslo įmonėse darbuotojai dažniausiai dirba už minimalią algą. Jos padidinimas reikš, kad į darbdavio kišenę pateks mažiau. Kainos auga, infliacija auga, tie 800 litų, kurie galioja jau trejus metus, šiandien pagal perkamąją galią verti vos 500 litų.
Tikitės, kad protestai ką nors pakeis, juk įprastai Lietuvoje jie nėra veiksmingi?
Teliko šis žingsnis. Mums tai leidžia, tai neleidžia protestuoti, šis procesas yra stabdomas. Streikuoti praktiškai negalima, iš karto įtraukiami teismai, skiriamos sankcijos, todėl nieko kita nelieka daryti.
Protestai visame pasaulyje yra viena iš profesinių sąjungų veiklos dalių. Mes esame už derybas, bet jos nejuda iš vietos.
Protestai parodys, kaip visuomenė, darbuotojai ir pensininkai žiūri į dabartinę vyriausybės politiką. Dabar valdantiesiems labai svarbu prieš rinkimus atrodyti kuo geriau.
Jie pažadėjo kitų metų pradžioje grąžinti atimtas pensijas ir mano, kad visi bus patenkinti. Bet žmonės pateko į didžiulį skurdą ir jis didės, nes už kitą mėnesį reikės mokėti didžiules sąskaitas už šildymą ir pabrangusią elektrą – čia jau krizinė būklė. Nemanau, kad žmonės nuolankiai sutiks mokėti tokius pinigus, kai per mėnesį uždirba vos 600–700 litų.
Kiek tikėtina, kad Lietuvoje gali pasikartoti graikiškas streikų ir protestų scenarijus?
Tai nebūtinai bus langų daužymas, automobilių deginimas, bet masiškumu turime prilygti graikams.
Ten, palyginti su gyventojų skaičiumi, protestuoja nelabai daug žmonių – į gatves išeina apie 15 tūkst. Bet jei Lietuvoje tiek išeis – tai bus rimtas signalas, kad reikalai tvarkomi blogai.
Kokie, jūsų nuomone pagrindiniai šios vyriausybės trūkumai, kokias pastebite pagrindines klaidas?
Vyriausybė nesupranta, kas yra makroekonomika ir kaip ją reikia plėtoti. Jie siūlo ją stabilizuoti įšaldant valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Tai trumparegiškas požiūris į šalies ekonomiką.
Milijardai iš biudžeto ir ES fondų naudojami neefektyviai, skirstomi per ministerijas įmonėms, kurios už tuos pinigus tvarkosi savo reikalus ir nesukuria naujų darbo vietų.
Kiek darbo vietų sukurta per trejus metus, kai konservatoriai buvo valdžioje, niekas negali pasakyti. Nedarbas išaugo, buvo 17, dabar 16 proc. į užsienį išvažiavo dar daugiau žmonių. Vadinasi, Lietuvoje makroekonominės politikos nėra.
Ar turite konkrečių siūlymų, kaip susiklosčiusią padėtį būtų galima pakeisti?
Mes siūlome tuos pinigus pagal valstybinį užsakymą pakviesti perimti verslininkus, paskelbti projektus, pavyzdžiui, biokuro ruošimo mūsų šildymo sistemai.
Tokį projektą turėtų parengti vyriausybė ir pakviesti jį įgyvendinti. Prie jo galėtų prisidėti ne tik verslininkai, bet ir paprasti gyventojai.
Kaimuose yra tiek krūmynų, kad jei juos visus surinktume ir nuvežtume į šilumos elektrines, mums reikėtų pirkti perpus mažiau dujų ir šilumos kainos būtų perpus mažesnės.
Šiandien už darbą mokama neteisingai, pusei žmonių mokamas minimalus atlyginimas, o iš to pelnosi darbdaviai, klesti nelegalus darbas ir vokelių sistema. Todėl žmonės ieško kaip pragyventi.
Kaip manote, kaip bus išspręstas minimalios algos didinimo klausimas?
Manau, mes sugebėsime pasiekti, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos minimali alga padidėtų iki 900 litų, o paskui ieškosime būdų pasiekti, kad nuo kitų metų liepos jis padidėtų iki 1 000 litų, nors per pastaruosius metus to padaryti nepavyko.
Aršiai kritikuojate ir Darbo kodekso liberalizavimo projektą. Kokių priekaištų jam turite?
Darbdaviai nori, kad jų rankos būtų laisvos žmones samdant, atleidžiant, išnaudojant. Darbo kodeksas suvaržo jų veiksmus – kiekvienas įmonės sprendimas turi būti derinamas su kolektyvu, sudaromos kolektyvinės sutartys.
Jie (vyriausybė – aut. past.) nori įvesti neribotą terminuotą sutartį ar terminuotą darbą be sutarčių. Darbdavys manys: ,,Šiandien priėmiau, rytoj atleidau, kompensacijų mokėti nereikia.”
Norima sutrumpinti ir atostogas ar už jas nemokėti ir apskritai atsikratyti darbo kodekso, dėl kurio kovojome 10 metų.
Vyriausybė mano, kad darbo kodeksas yra ekonomikos plėtros pagrindinis stabdys, nes žalingai veikia ekonomiką. Jei pažiūrėsite, koks įmonių pelno augimo tempas, pamatysite, kad jis augo kelis kartus, o darbo užmokestis įšaldytas.
CV: Algirdas Kvedaravičius
Gimė 1938 m. rugsėjo 21-ąją Mažeikiuose.
1955–1960 m. studijavo KPI inžinieriaus-mechaniko specialybę.
1992–1997 m. – Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininkas.
1997–2002 m. – Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininko pavaduotojas.
Nuo 2002 m. – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas.
Nuomonės: Ar reikia didinti minimalią algą?
Reikia mažinti skurdą
Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius:
Būtų kur kas teisingiau ir moraliau, jeigu kalbėtume ne apie minimalią algą, o kaip mažinti skurdą, nes šiandien minimalus atlyginimas iš esmės yra mažesnis negu skurdo riba.
Kėlimas neadekvatus
Ingrida Šimonytė, Lietuvos finansų ministrė:
Mes turėjome svarstyti darbo užmokesčio perspektyvas atsižvelgdami į daug nepalankesnes finansines aplinkybes. Vargu ar minimalios mėnesinės algos didinimas 25 procentais būtų adekvatus.
A. Maldeikienė: valdžia turi pragyventi už minimalią algą
