Atšiauri baltiška žiema priverčia ne vieną lietuvį skaičiuoti šildymo išlaidas, mat šildytis tenka ir 6 ar net 7 mėnesius. Būtent dėl brangstančių energetinių išteklių kainų ir pradedama domėtis aukštos energinės klasės namais. „Kuo toliau, tuo lengviau žmonės priima naujoves, o jeigu dar iš to gaunama ženkli ilgalaikė ekonominė nauda, pirkti pasyvius namus jų niekas nebeatkalbėtų“, – prognozuoja DNB nekilnojamo turto brokerė Jolita Gegužienė.
Už šildymą įmanoma mokėti 10 kartų mažiau
Jau kelerius metus su KTU mokslininkais bendradarbiaujantis bei pasyvius namus statantis Eugenijus Kovalkovas teigia, kad didžiausiais aukštos energinės klasės namo privalumas – tai ypač mažos šildymo kainos, kurios skiriasi kone 80%. „Pasyvaus namo gyventojas šildymui išleidžia 30-40 litų per mėnesį, kuomet už tą patį plotą B klasės namo savininkui tenka pakloti 300-400 litų per mėnesį. Taip pat nemažai galima sutaupyti ir už karštą vandenį, kurį šildo saulės kolektoriai“,– sako „Ateities namų“ projekto vystytojas – ir priduria esą taip yra todėl, kad daugiau nei pusė tokio namo energijos yra naudojama iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Pasirodo visai netolimai ateičiai mokslininkai brėžia dar optimistiškesnes perspektyvas. Po 7 metų bus galima įsigyti ir A++ aukščiausios energinės klasės namų, kurių didžioji dalis energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. „Jei statomi namai atitiks visus sandarumo standartus, o karštam vandeniui bei šildymui gaus energiją iš biokuro, tai didžioji dalis energijos bus gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių“, – aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas, docentas Edmundas Monstvilas. Tokių namų eksploatacijos kainos bus dar mažesnės.
Statybininkai manipuliuoja sertifikavimu
Apie sudėtingiau statomus A ar A+ klasės namus daugelis rangovų nėra linkę kalbėti. Mat šiandien statomiems namams pakanka ir B klasės įvertinimo, kurio sertifikato išdavimui nereikalingi specialūs sandarumo matavimai. Kaip rodo praktika, B klasės įvertinimo sertifikatas dar negarantuoja, kad namas pastatytas kokybiškai, net jei sienų storis ir atitinka visus reikalavimus. Kodėl? Nes dažnai jokie matavimai, ar namas išties atitinka reikalavimams keliamus standartus, nėra atliekami.
A, A+, A++ energinės klasė namui suteikiama tik atlikus sandarumo testą. Šiandien Lietuvoje juos gali atlikti vos dvi laboratorijos Kaune bei Klaipėdoje.
20 metų statybų sektoriuje dirbantis E. Kovalkovas teigia, jog pradėjus statyti A+ energinės klasės namus išties teko keisti požiūrį į darbo kokybę: „statant pirmąjį aukštos energinės klasės namą ir atliekant sandarumo testus, turėjome daug papildomo darbo, nes testas parodė kokybės neatitikimų, kurių mes ankščiau neskaitydavom kaip broko“.
Statyti aukštos energinės klasės namų neskuba
Prieš metus įsikūrę pasyvių būstų savininkai teigia, kad papildoma investicija į tokį namą atsiperka vos per kelerius metus. Mat pastatyti aukštesnės energinės klasės namus kainuoja kiek brangiau. Tai lemia didesnės investicijos į kokybiškas apšiltinimo medžiagas, kvalifikuotus specialistus, šildymo sistemas, saulės kolektorių įrengimą ir t.t.
„Dauguma rangovų, statančių individualius namus pardavimui, stengiasi tai padaryti žemiausia kaina ir tik nedaugelis inovatyviausių vystytojų žvelgia šiek tiek toliau ir mato didesnę perspektyvą statyti aukštesnės klasės namus“, – sako nekilnojamo turto brokerė J. Gegužienė. Anot specialistės, pirkėjai tampa vis labiau išprusę. Ir tai džiugina, mat aukšto energinio efektyvumo klasės namas laikomas protinga investicija: „Jei po 5 ar 10 metų aukštos energinės klasės namą reikėtų parduoti, jis nebūtų morališkai ir technologiškai pasenęs. Tai tarsi žengimas keliais žingsniais priekyje,“– sako DNB brokerė.
