Štai daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių apskriejo žinia, kad Suomijos premjerė Sanna Marin siūlo įvesti 4 dienų darbo savaitę, kurioje kiekvieną dieną būtų dirbama po 6 valandas.
„S. Marin teigimu, žmonės nusipelno daugiau laiko praleisti su savo šeimomis, artimaisiais, skirti daugiau dėmesio savo laisvalaikiui ir pomėgiams“, – skelbia britų dienraštis „The Sun“.
Tačiau, pasak kitų pranešimų, kol kas Suomijoje dar neketinama imtis konkrečių veiksmų siekiant sutrumpinti darbo savaitę ir valandas.
„Suomijos Vyriausybės šaltinių teigimu šie pasiūlymai ne tik, kad nėra įtraukti į Vyriausybės politikos programą, jų netgi nėra artimiausiuose planuose“, – rašo suomių leidinys „News Now Finland“.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip trumpesnė darbo savaitės idėja vertinama Lietuvoje.
Pasiūlymų trumpinti darbo laiką negavo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiųstame komentare teigiama, kad klausimas dėl darbo laiko trumpinimo nėra svarstomas.
„Bet kokie Darbo kodekso pakeitimai, taip pat ir dėl darbo laiko trukmės derinami Trišalėje taryboje su socialiniais partneriais. Taigi, esant socialinių partnerių pasiūlymams trumpinti darbo laiko trukmę, jie būtų svarstomi Darbo santykių komisijoje, o po to ir Trišalėje taryboje. Kol kas tokių pasiūlymų negauta“, – rašoma atsakyme.
Anot Socialinės ir darbo ministerijos, šiuo metu Lietuvoje pagal Darbo kodekso nuostatas geresnes darbo sąlygas gali nustatyti kolektyvinės sutartys. Tad tokie klausimai kaip darbo laiko sutrumpinimas ir panašiai gali būti sprendžiami derybų būdu.
Taip pat ministerija mato šio pasiūlymo ir privalumus, ir trūkumus:
„Privalumai būtų šie – darbuotojai turėtų daugiau laisvo laiko, lengviau būtų derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, taip pat darbą ir studijas – dėl visų šitų dalykų pagerėtų gyvenimo kokybė.
Tačiau pasiūlymas turėtų ir trūkumų, nes mūsų šalyje nereti atvejai, kai darbuotojas dirba keliose darbovietėse, todėl tokiais atvejais darbuotojas didesnio poilsio neturėtų. Taip pat sutrumpėjus darbo laikui ir liekant tam pačiam krūviui, darbuotojas turės dirbti greičiau ir intensyviau.“
Darbdaviai siūlymu abejoja
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siūlymą trumpinti darbo laiką vertina atsargiai.
„Šiuo metu gyvename laikotarpyje, kuris yra nenuspėjamas. Vis netyla kalbos apie gresiančią ekonominę krizę. Todėl manau, kad bent jau 2 metus šio siūlymo nereikėtų svarstyti. Trumpesnis darbo laikas gali smogti sumažėjusiomis pajamomis, kurios gali daryti įtaką ne tik tam tikrai įmonei, bet ir apskritai visai valstybei“, – tikina darbdavių atstovas.
Anot D. Arlausko, tiek Europos, tiek Lietuvos politikai turėtų realiai vertinti situaciją, o ne užsiimti populizmu.
Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Andrius Nikitinas sako, kad darbo laiko trumpinimo siūlyme yra labai daug faktorių už ir prieš.
„Įmonės, kurios jau dabar imasi trumpinti darbo laiką teigia, kad darbuotojų produktyvumas kyla, o darbo kokybė gerėja. Taip pat svarbus socialinis aspektas. Tokioms socialiai atsakingoms įmonėms lengviau pritraukti naujų darbuotojų, ypač kai rinkoje jaučiamas jų trūkumas. Tačiau darbdaviai gali susidurti su darbo pajėgumų trūkumu, nes darbuotojai per trumpą laiką nespėja atlikti užduočių“, – tvirtina A. Nikitinas.
Taip pat, anot specialisto, svarbu neversti darbdavių trumpinti darbo savaitę ar valandas. Bet koks priverstinis sprendimas priimamas neigiamai, todėl visos naujos idėjos turi būti priimamos laisva įmonių valia. O tam būtinas įmonių švietimas, kuris parodytų sprendimo ir pliusus, ir minusus.
Darbuotojų atstovai mato privalumus
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad išgirdusi apie Suomijos svarstymus pagalvojo, kad būtų gerai tokią premjerę turėti Lietuvoje.
„Džiaugiuosi, kad tokia stipti ir progresyvi šalis svarsto šią idėją ir nebijo kalbėti tema, kuri tarp verslo atstovų yra nepopuliari, netgi vengtina. Puiku, kad Europoje yra politikų, kurie nesistengia pataikauti darbdaviui, bet atsigręžia į žmogų. Kai mes bandėme užsiminti apie tai Lietuvoje, didelė dalis visuomenės mūsų nesuprato, o darbdaviai piktinosi. Labai gaila, kad rimčiau šis klausimas nebuvo svarstomas nei tarp politikų, nei tarp darbdavių“, – sako darbuotojų atstovė.
Pasak I. Ruginienės, pirmiausia reikia pradėti nuo išsamių diskusijų, nes dažnai darbdaviai klaidina žmones sakydami, kad sutrumpinus darbo laiką sustos gamyba arba trumpės skubiosios pagalbos tarnybų laikas, pavyzdžiui, gaisrinės policijos ar ligoninių.
„Kiekvienam pasikeitimui būtinas pereinamasis laikotarpis. Gamybos įmonėms norint sutrumpinti darbo laiką reikės daugiau darbuotojų, o tai susiję su finansais. Jų įmonei reikės daugiau. Tačiau yra profesijų, kurių atstovai galėtų jau dabar dirbti trumpiau. Pavyzdžiui, administracinį darbą dirbantys darbuotojai“, – tikina darbuotojų atstovė.
