Įvairios solidžios institucijos – Pasaulio bankas, Lietuvos bankas, Europos Komisija ir kitos – numato (tiksliau būtų sakyti – bando numatyti) bendrojo vidaus produkto, investicijų, vidaus paklausos, nedarbo lygio ir kitų Lietuvos makroekonominių rodiklių pokyčius. Žinote, kas dažnai sutrukdo toms prognozėms tapti realybe? Ogi jūs, mieli skaitytojai, rašo savaitraštis "Šiauliai plius".
Taip, taip, būtent jūs! Na, ne jūs asmeniškai, bet mes, visi Lietuvos gyventojai. Ekonomistai suskirstytų mus į atskiras grupes – tai vartotojai, gamintojai, investuotojai, kas dieną priimantys įvairius sprendimus, nuo kurių ir priklausys ekonomikos rezultatai. Taigi ekonominių rodiklių prognozavimas iš esmės yra žmonių elgesio, jų ateities sprendimų numatymas, o tai jau panašu į horoskopą.
Tad koks ekonomikos horoskopas numatomas Lietuvai 2014 metais? Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augs 3,5 proc. Kad pateiktų šį skaičių, Lietuvos bankas turi numatyti, kaip planuoja elgtis šalies vartotojai 2014 m. – didinti vartojimo išlaidas ar daugiau taupyti?
Banko ekonomistai prognozuoja, kad privatus vartojimas turėtų augti 3,3 proc. Teigiamos įtakos vartojimo išlaidoms didėti turės augančios gyventojų pajamos ir didėjantis užimtumas. Finansų ministerijos ekspertai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis „popieriuje“ 2014 m. turėtų siekti 2342,7 Lt, t. y. 5 proc. daugiau negu pernai. Prognozuojama, kad nedarbo lygis Lietuvoje sumažės iki 10,5 proc. Šiaulių regiono situacija labai panaši į šalies, todėl galima numanyti, kad ir pas mus bedarbių bus mažiau, tačiau itin didelio nedarbo mažėjimo tikėtis neverta. Prisiminkime, kad po vadinamosios „Rusijos krizės“ 2001 m. nedarbo lygis Lietuvoje buvo išaugęs iki 17,4 proc., o savo mažiausią lygį (4,3 proc.) pasiekė 2007 m., t. y. praėjus šešeriems metams. Po pastarosios finansų krizės nedarbo lygis 2010 m. siekė 17,8 proc. Kažkur jau matytas skaičius, ar ne? Istorija kartojasi.
Iš tiesų, vertinant šalies BVP augimo galimybes, ne tiek svarbu, kad mažėtų nedarbas, kiek svarbu, kad augtų užimtumas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad kalbame apie tą patį, tik iš kito galo, bet taip nėra. 2012 m., palyginti su 2011-aisiais, Lietuvoje užimtų gyventojų padaugėjo 18,3 tūkst. Per tą patį laikotarpį bedarbių sumažėjo 30,3 tūkst. Kad būtų aiškiau, dar pridėkime, kad 2012 m. iš Lietuvos emigravo 41 tūkst. gyventojų. Bent jau gerai tai, kad šis skaičius yra beveik dvigubai mažesnis negu 2010 m. Šiauliai tarp didžiųjų Lietuvos miestų išsiskiria emigracijos srautais. 2012 m. miestą paliko daugiau negu 2 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius dešimt metų Šiauliai neteko apie 17 proc. gyventojų. 2012-aisiais 1 tūkst. gyventojų čia vidutiniškai teko 20 emigrantų (Vilniuje – 13, Kaune – 16, Klaipėdoje – 19, Panevėžyje – 11). „Nėra bedarbio, nėra problemos“ – vienas iš emigracijos privalumų, nes daugiau negu pusė emigruojančiųjų prieš išvykdami neturėjo darbo.
Kalbant apie mūsų ateities pajamas ir galimybes pirkti prekes ir paslaugas, svarbus vaidmuo tenka mokesčiams. Aiškėja Vyriausybės rengiamos mokesčių reformos kryptys, kurios turėtų būti patvirtintos iki 2014 m. liepos 1 d. ir įsigaliotų 2015 m. Apžvelgsime kai kurias iš jų. Ketinama sujungti prieš ketverius metus atskirtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčiu. Sujungus šiuos mokesčius, GPM padidėtų nuo 15 iki 21 proc. taip pat ketinama pakelti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) tiems, kurių pajamos neatskaičius mokesčių siekia iki 3150 Lt. Galima spręsti, kad šios reformos turėtų padidinti realias gyventojų pajamas, kurios gali būti išleistos įvairioms prekėms ir paslaugoms.
Kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė tesės pažadą pradėti taikyti progresinius mokesčius, mažai tikėtina paprasčiausiai todėl, kad per mažai yra tų turtingųjų, kuriuos galėtume apmokestinti didesniais mokesčiais (tik 3,6 proc. darbuotojų Lietuvoje uždirba daugiau negu 5501 Lt). 2012 m. Lietuvoje daugiausia (beveik 53 proc.) yra tokių, kurie uždirba 1001–2500 Lt, tik 16,6 proc. darbuotojų gauna 2501–3500 Lt atlyginimą.
Pajamų augimo prognozės mus džiugina, ypač atsižvelgiant į tai, kad Arklio metais nenumatomi kainų šuoliai. Lietuvos bankas prognozuoja, kad jos turėtų didėti 1,5 proc., Europos Komisija numato 1,9 proc. augimą. Labiausiai džiugina tai, kad tiek naftos, tiek pasaulinės maisto kainos pastaruoju metu buvo netgi mažesnės negu prieš metus. Pasaulio banko ekspertai prognozuoja maisto kainų mažėjimą ir 2014 m.
Na, o dabar apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų šias prognozes gali paleisti niekais. Vienas iš būdų – nuspręsti daugiau taupyti. Bet čia kalbame ne apie tą „taupymo“ būdą, kai prekybos centre susigundote ryškiu užrašu „Pirkite dvi pakuotes skalbimo miltelių, sutaupysite 10 Lt“. Turime galvoje tai, kad jūs galite nuspręsti mažiau vartoti, pirkti mažiau prekių ir paslaugų. Kuo mažiau pirksime, tuo mažiau prekių reikės pagaminti, o jei mažiau gaminsime, tai ir darbuotojų reikės mažiau. Bet čia pesimistinis scenarijus ir Lietuvos banko ekonomistai bent jau kol kas nemato ženklų, kodėl Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidos turėtų mažėti. Tačiau net ir didindami savo vartojimo išlaidas tiek, kiek numato Lietuvos bankas, mes galime „sugadinti“ BVP augimo prognozes. Esmė ta, kad pirkdami prekes prisidedame prie Lietuvos BVP augimo tik tuo atveju, jei perkame Lietuvoje pagamintas prekes. Pažiūrėkite prekybos centre į savo pirkinių krepšelį ir suskaičiuokite, kiek lietuviškų prekių yra jame (tokia suma prisidedate prie Lietuvos BVP) ir kiek importinių (ta suma iškeliauja užsienio gamintojams ir į Lietuvos BVP nepatenka). Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2014 m. importas turėtų augti 7 proc., bet jei mes pradėsime daugiau pirkti importinių prekių, tai importas išaugs daugiau, o BVP nedidės tiek, kiek prognozuojama. Gera žinia ta, kad užsieniečiai irgi perka Lietuvoje pagamintas prekes – taip pat didina mūsų BVP. Grynasis eksportas (t. y. eksportas minus importas) buvo tas „arkliukas“, kuris tempė Lietuvą iš krizės 2012 m. ir pirmąjį 2013 m. pusmetį. Tačiau 2014 m. šios pagalbos nebegalime tikėtis. Nors Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2014 m. eksportas augs 6,3 proc., bet importo augimas bus didesnis.
Taigi, ekonominės prognozės – sudėtingas dalykas, bet to, tai gali būti net pavojinga, bet ne prognozuotojo gyvybei, o pačiai ekonomikai. Efektas gali būti panašus, kaip įbėgus į žmonių pilną salę sušukti: „Čia tuoj kils masinė panika, bandydami išsigelbėti bus sužeisti žmonės!“ Jei minia pasitiki žinios skleidėju, tai visi puls gelbėtis ir prognozė išsipildys. Jei ekonomistai prognozuos ekonominę krizę, žmonės pradės daugiau taupyti, įmonės, bijodamos mažesnės paklausos, mažiau investuos. Pasekmė – sumažėjęs vartojimas, investicijos, kitaip tariant – krizė! Taigi blogos prognozės krizę gali dar labiau pagilinti, bet geros prognozės taip pat gali sustiprinti teigiamą efektą. Nes ekonomikos rezultatus veikia žmonių lūkesčiai. Ko tikėsies, tas ir bus. Svajonės pildosi. Tai galioja ir ekonomikoje!
