Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com.
Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų. Vokietijos atstovai grasina nesuteikti daugiau paramos tol, kol Graikija „nepadarys, ką pasižadėjo“. Didžiausioje Europos ekonomikoje vyrauja požiūris, kad Graikija turi dabar sumokėti kainą už tai, kad įklimpo į tokias dideles skolas.
Tuo tarpu Graikijos vyriausybės atstovai jaučia vis didesnį susierzinimą, kadangi kuo stipriau bus griežtinama šalies ekonomika, tuo labiau susitrauks šalies ekonomika. Susitraukiant ekonomikai mažėja ir mokami mokesčiai, o biudžeto deficitas tik dar labiau didėja. Tuo tarpu minios nepatenkintų Graikijos gyventojų aršiai protestuoja miestų gatvėse.
Jei Vokietija leis Graikija bankrutuoti, tuomet visame pasaulyje prasidės domino efektas, o finansų rinkoms bus pasiųstas signalas, kad yra labai tikėtina, jog Portugalijai, Italijai ir Ispanijai taip pat bus leista bankrutuoti. Net nereikia aiškinti, kad tokiu atveju Europos finansų rinkoje prasidės tikras pragaras.
Taigi, kodėl Graikija yra tokia svarbi? Tam yra dvi priežastys. Pirma, didieji Europos bankai yra investavę nemažus pinigus į Graikijos skolą. Kadangi daugumai jų valstybės taip pat yra suteikusios finansinę paramą, tai Graikijos bankroto atveju bankai patirtų milžiniškus nuostolius, o kai kurie iš jų galėtų netgi bankrutuoti.
Antra, Graikijos bankrotas finansų rinkoms nusiųstų grėsmingą signalą, kad Portugalija, Ispanija ir Italija taip pat greičiausiai gali nesitikėti pagalbos. Netrukus šioms valstybėms smarkiai išaugtų skolinimosi kaina, o jų biudžeto problemos dar labiau padidėtų. Italijos ar Ispanijos bankrotas sunaikintų didžiuosius bankus visame pasaulyje.
Kaip teigė dienraščio „New York Times“ ekonomistas Paulas Krugmanas, finansinė suirutė Europoje jau nebėra vien tik mažų, periferinių ekonomikų problema. Pasak jo, pavojuje atsidūrusios valstybės sudaro beveik trečdalį visos Europos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir dėl to kyla grėsmė, kad žlugs ir bendroji Europos valiuta.
Štai 20 ženklų, bylojančių apie artėjantį finansinį krachą Europoje:
1. Dviejų metų Graikijos obligacijų pelningumas šiuo metu siekia 60 proc. Vienerių metų Graikijos obligacijų pelningumas dabar viršija 110 proc. Trumpai tariant, pasaulio finansų rinkos laukia Graikijos bankroto.
2. Europos bankų akcijos ir toliau krenta. Pastarosiomis savaitėmis tai yra gana dažnas reiškinys. Panašiai kaip ir 2008 metais, didžiųjų bankų akcijos veda prie visos finansų rinkos žlugimo.
3. Vokietijos vyriausybė rengiasi suteikti finansinę paramą didiesiems šalies bankams po Graikijos bankroto. Pranešama, kad Vokietijos valdžios atstovai nurodė bankams ir finansinėms institucijoms pasirengti iki 50 proc. siekiantiems Graikijos obligacijų apkarpymams.
4. Graikijos gatvėse ir toliau siaučiant tūkstantinėms protestuotojų minioms, šalies vyriausybė nesiryžta pilnai įgyvendinti visų ekonomikos griežtinimo priemonių, kurių iš jos yra reikalaujama. Jei Graikija nedarys, kaip jai yra liepta, Vokietija nutrauks bet kokią tolimesnę paramą. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Scahaueble teigė, kad Graikija dabar „vaikšto ant peilio ašmenų“.
5. Pastaruoju metu Vokietija vis dažniau imasi griežto kurso politikos Graikijos atžvilgiu, o pastaroji jaučiasi stumdoma Vokietijos. Europos Sąjungos (ES) komisaras Guntheris Oettingeris yra net pasakęs, kad Europa turėtų nusiųsti žydruosius šalmus (JT karius), kad šie prižiūrėtų, kaip yra surenkami mokesčiai Graikijoje. Tuo tarpu Graikijos žiniasklaidoje pasirodė tokios dienraščių antraštės: „Besąlyginė kapituliacija“, „Graikų terorizavimas“ ir net „Ketvirtasis Reichas“.
6. Visi jau žino, kad Graikija paprasčiausiai daugiau nebegali išgyventi be finansinės paramos. „Business Insider“ žurnalistas Johnas Mauldinas teigia, kad tai yra pradinių klasių matematika: Graikijos skolos lygis šiuo metu siekia 140 proc. nuo BVP, o iki metų galo šis rodiklis išaugs iki 180 proc. Biudžeto deficitas viršija 15 proc. BVP. Pasak jo, Graikijos ilgojo laikotarpio skola paprasčiausiai negali būti apmokėta be finansinės paramos.
7. Jau įgyvendintos ekonomikos griežtinimo priemonės Graikijos ekonomiką privertė smarkiai susitraukti. Šalies finansų ministras Evangelos Venizelos pranešė, kad Graikijos vyriausybė prognozuoja, jog 2011 metais šalies ekonomika susitrauks 5,3 proc.
8. Graikijos finansų ministro pavaduotojas Filippos Sachinidis teigia, kad šalyje turimų grynųjų pinigų užteks tik iki kito mėnesio.
9. Didieji JAV, Japonijos ir Europos bankai yra įsigiję didžiulius kiekius Graikijos skolos. Jei dėl to jie bus priversti patirti milžiniškus nuostolius, kai kurie iš jų gali atsidurti ties žlugimo riba.
10. Bankrutavus Graikijai, po jos iš karto gali sekti ir Portugalija. „The Telegraph“ žurnalistas Ambrose‘as Evansas-Pritchardas aiškina, kad Graikijos užkratas gali persimesti į Portugaliją, kurios bendras skolos dydis yra dar didesnis, o biudžeto deficitas siekia 9 proc. BVP. Pasak jo, grandininė reakcija Europos monetarinėje sąjungoje išplis pašėlusiu greičiu.
11. Dviejų metų Portugalijos obligacijų pelningumas šiuo metu yra daugiau kaip 15 proc. Vos prieš metus tų pačių obligacijų pelningumas siekė vos 4 proc.
12. Portugalijos, Airijos ir Italijos skolos lygiai dabar gerokai viršija 100 proc. nuo BVP.
13. Graikija, Portugalija, Airija, Italija ir Ispanija likusiam pasauliui kartu yra skolingos apie 3 trln. eurų.
14. Didieji Europos bankai klestinčiose žemyno dalyse netrukus gali sulaukti savo kredito reitingų sumažinimo. Nuolat sklando gandai, kad „Moody‘s“ ketina sumažinti kelių Prancūzijos bankų skolinimosi reitingus. Kaip paaiškėjo šiandien, kreditų reitingo agentūra sumažino „Credit Agricole“ bei „Societe Generale“ bankų reitingus.
15. Dauguma Europos bankų yra visiškai priklausomi nuo įsigytų valstybių skolų. Iki 2008 metų žlugimo banko „Lehman Brothers“ finansinis svertas buvo 31:1. Šiandien didžiųjų Vokietijos bankų finansinis svertas siekia 32:1 ir šie bankai turi didžiulius kiekius Europos valstybių skolos.
16. Europos centrinis bankas (ECB) negalės visą laiką išpirkinėti euro zonos valstybių skolos. ECB šiuo metu turi įsigijusi Graikijos, Italijos, Portugalijos, Airijos ir Ispanijos vyriausybės obligacijų už 444 mlrd. eurų. Praeitą savaitę, protestuodamas prieš tokias nežabotas išlaidas, iš ECB atsistatydino Vokietijos atstovas Jurgenas Starkas.
17. Londone esančio tyrimų centro „Open Europe“ duomenimis, šiuo metu ECB yra įsigijęs pernelyg daug valstybių skolų. Pasak analitikų, jei ECB aktyvų vertė nukris 4,23 proc., tuomet žlugs visa banko kapitalo bazė.
18. Neseniai Vokietijos Konstitucinio teismo priimtas sprendimas greičiausiai panaikino bet kokias galimybes įsteigti nuolatinį finansinės paramos mechanizmą euro zonoje. Teismo pateiktoje išvadoje teigiama: „Negali būti sukurti jokia nuolatiniai mechanizmai, kurie privers prisiimti atsakomybę už kitų valstybių veiksmus, ypatingai jei jie gali sukelti neprognozuojamas pasekmes“.
19. Ekonomistas Nourielis Roubini perspėja, kad be „didžiulio stimulo“ iš Vakarų valstybių vyriausybių mes sulauksime finansinio kracho ir vėl sugrįšime į recesiją.
20. Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris įspėja, kad „drausmingas Graikijos bankrotas nėra atmetamas“. „Norint stabilizuoti eurą, trumpuoju laikotarpiu negalime atmesti jokių scenarijų, – teigė jis. – Tai kartu apima ir blogiausią iš jų – drausmingas Graikijos bankrotas.“
Taigi šiuo metu Graikija yra patekusi į savotišką mirties spiralę. Kuo daugiau ekonomikos griežtinimo priemonių bus įgyvendinama, tuo labiau lėtės ekonomika. Susitraukianti ekonomika reiškia, kad yra surenkama mažiau pajamų iš mokesčių. O tai, savo ruožtu, reiškia, kad didėja šalies skolos problemos.
Graikija gali pasitraukti iš euro zonos, tačiau tuomet problemos būtų dar didesnės ir tai pakenktų visoms likusioms euro zonos valstybėms. Nedidelė dalis Europos politikų perša Jungtinių Europos valstybių idėją kaip vienintelį problemos sprendimą, tačiau bent jau kol kas Europos gyventojai pasisako prieš gilesnę ekonominę integraciją. Be to, suteikus daugiau galios Europos Sąjungai (ES) žemyno gyventojams kiltų grėsmė prarasti dar daugiau savo nacionalinio suvereniteto.
Taigi šiuo metu Europa yra atsidūrusi savotiškame status quo, tačiau esama padėtis daugiau nebegali išlikti. Vokietijai jau iki gyvo kaulo įgriso skirti finansinę paramą, o Graikija įgriso įgyvendinti vis naujas ekonomikos griežtinimo priemones.
Anksčiau ar vėliau kas nors turėtų pratrūkti, o, kai tai nutiks, pasaulio finansų rinkas apims panika ir baimė. Kreditų rinkos netrukus gali sustoti, kadangi niekas nepajėgs pasakyti, kuri šalis yra stabili, o kuri netrukus gali bankrutuoti. Prasidės domino efektas ir nemaža dalis didžiųjų finansinių institucijų bus sužlugdytos. Pasaulio vyriausybės turės nuspręsti, kam skirti finansinę paramą, o kam jos neskirti.
Jau kelis dešimtmečius Vakarų pasaulio vyriausybės yra nuolat perspėjamos, kad jos grimzta į per dideles skolas. Jau dešimtmečius bankai ir finansinės institucijos yra įspėjamos, kad įsigydamos didžiulius kiekius valstybių skolų jos prisiima per didelę riziką. Tačiau, atrodo, niekas nenori klausyti. Taigi dabar mes turime progą pamatyti, kaip iš lėto įvyks pasaulinis finansinis krachas. Prigriebkite kukurūzų spragėsių ir patogiai įsitaisykite, laukia įspūdingas pasirodymas!
