Europos Sąjungos Ukrainai skyrus naują karinės pagalbos paketą, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ėmė tvirtinti, kad šis žingsnis rodo nepasirengimą politiškai sureguliuoti situaciją.
„Tiekdama ukrainiečiams ginklus ir karinę techniką, ES ir toliau investuoja į tolimesnius karo veiksmus. Ir kartu veidmainiškai viešai pareiškia, kad neva ištiesė „pasaulio alyvmedžio šakelę“ Rusijai. Bet kokie bandymai pasiekti pergalę mūšio lauke yra tiesioginis kelias į bedugnę ir Kyjivui, ir Briuseliui“, – pagrasino M. Zacharova.
Gali būti, kad Kremlius taip aršiai reaguoja į ES paramą Ukrainai, nes Rusijai per penkis karo mėnesius taip ir nepavyko realizuoti savo tikslų kare, o Ukrainos pajėgos ruošiasi pareiti į kontrpuolimą šalies pietuose, kad išlaisvintų okupuotas teritorijas.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, liepos 22 dieną Europos Sąjungos Taryba patvirtino penktosios karinės pagalbos dalies skyrimą Ukrainai – 500 mln. Bendras ES įnašas pagal EPF Ukrainai sudarė 2,5 mlrd. eurų. Lėšos bus išleistos karinei įrangai, skirtai mirtinai jėgai pristatyti gynybos tikslais.
Europos Sąjunga praėjusią savaitę galutinai patvirtino naują 500 mln. eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, pranešė Europos išorės veiksmų tarnyba.
ES Taryba patvirtino du pagalbos paketus pagal Europos taikos priemonę (European Peace Facility, EPF), leisiančius ES „toliau remti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir atsparumą ginant šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą, taip pat ginti civilius gyventojus nuo besitęsiančios Rusijos karinės agresijos“, sakoma pranešime.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Bendrija skyrė Ukrainai tris ankstesnius karinės pagalbos paketus, kurių bendra vertė – 1,5 mlrd. eurų. Antradienį patvirtintas ketvirtasis paketas šią pagalbos sumą pagal EPF didina iki 2 mlrd. eurų.
