Ar teko kada girdėti apie „Užsienio lietuvių manifestą“? Kas tai!?
Na, manifestu paprastai vadinamas tekstas, kuriame išdėstomi ir garsiai paskelbiami tam tikros grupės ar asmens reikalavimai. Neseniai toks Manifestas atklydo iš Norvegijos į mano elektroninio pašto dėžutę. Vienas iš jo teiginių skamba taip – užsienio lietuvis siekia gero ir garbingo gyvenimo, ir tai užtikrinti jam turi valdžia. Man patinka! O ką galvojat jūs, anglija.lt skaitytojai?
Nežinau, ar daug žmonių šiandien prisimena kadaise mokykloje studijuoti privalomą „Komunistų partijos manifestą.“ Aš prisimenu. Ir dar prisimenu, kad mūsų mokyklos istorikė buvo tokia užsidegusi komunizmo idėjomis, kad visus mokinius versdavo mintinai iškalti bent keletą to manifesto pastraipų. Viską, ką buvau iškalusi, užmiršau, bet viena eilutė įstrigo – šmėkla klaidžioja po Europą, komunizmo šmėkla. Prisiminiau tai iš savo bičiulės Norvegijoje gavusi laišką su tekstu, pavadintu užsienio lietuvio manifestu. „Turbūt irgi apie šmėklas, – pamaniau. – Tik kitokias, emigrantines.“
Kadangi prieš porą metų LR Užsienio reikalų ministerijos sprendimu mes visi tapome ne kokiais nors neaiškaus plauko išeiviais ar paniekos vertais emigrantais, o įgijome garbingą užsienio lietuvio vardą, tad tas „Manifestas“, nors Norvegijoje rašytas, gali būti pritaikomas visiems lietuviams, nesvarbu kurioje Europos šalyje, išskyrus Lietuvą, Rusiją ir Baltarusiją, jie begyventų.
Beje, pasitaiko vis daugiau tautiečių, jau įgudusių kursuoti iš Ispanijos į JK ar Airiją, o iš šių šalių į Švediją,Vokietiją ar Norvegiją, žvalgydamiesi, kur geriau. Nes kaip „Užsienio lietuvio manifeste“ teigia jo autorė, kiekvienas iš Lietuvos išvykęs asmuo turi sąrašėlį sąlygų, kurios privalo jam būti sukurtos.
Taigi, pateikiu keletą minėtame Manifeste išdėstytų reikalavimų:
1. Užsienio lietuvis siekia gero ir garbingo gyvenimo, ir tai užtikrinti jam turi valdžia. Valdžia privalo atsižvelgti į čia išdėstytus užsienio lietuvio reikalavimus.
2. Lietuvis išvykęs į užsienį nori, kad visi aplinkiniai aplink jį būtų tik baltieji, tik vietiniai (jokiu būdu ne imigrantai) ir tik turtingi.
3. Visi toje šalyje, į kurią jis nuvyksta, turi labai daug žinoti apie Lietuvą ir lietuvius, labai domėtis jo, naujai atvažiavusio, asmenybe ir šeima, išmanyti ir gerbti jo ir jo tautos tradicijas, mėgti cepelinus, alų ir krepšinį, žinoti kas yra Marčiulionis ir Sabonis, mokėti Lietuvos istoriją.
4. Visi vietiniai turi labai greit ir besąlygiškai pamilti naujai atvykusį, jį labai vertinti, integruoti jį į visuomenę (taikydamiesi prie jo), elgtis su juo ir jo šeima mandagiai ir pagarbiai.
5. Turi iškart duoti jam gerą, garbingą ir gerai apmokamą darbą, kad jis galėtų oriai gyventi.
6. Meiliai ir kantriai klausytis jo nerišlaus vapėjimo anglų arba laužyta vietine kalba ir galbūt netgi išmokti lietuvių kalbą.
7. Naujoje šalyje negali būti jokių juodžių, jokių musulmonų, siauraakių kiniečių bei kitųčiurkų ir babajų, nes jie lietuvį nervina.
8. Taip pat kad nebūtų jokių lenkų, rusų ir kitų rytų europiečių.
9. Geriau, kad užsienyje nebūtų ir kitų lietuvių, nes lietuvis lietuviui yra vilkas, sudaro konkurenciją ir pavydi.
Beje, siūlyčiau kiekvienam prie šių teiginių padėti po pliusiuką ar minusiuką ir taip pasitikrinti, ar jis arba ji yra tikras užsienio lietuvis. Visi pliusiukai reikštų šimtaprocentinį užsienio lietuvį, visi minusiukai – atvirkščiai.
Prisipažinsiu, aš pati sutinku toli gražu ne su kiekvienu šio Manifesto teiginiu. Tiesą sakant su dauguma jų nesutinku. Tačiau jeigu jie būtų įgyvendinti, neprieštaraučiau.
Zita Čepaitė
