manifestas

Danijoje kitą savaitę įvyks spektaklio apie Andersą Breiviką premjera. Spektaklis sukėlė prieštaringų vertinimų. Didelė dalis visuomenės nesupranta, kam reikia statyti spektaklį, kurio scenarijus remiasi žudiko manifestu. Spektaklis kartoja Norvegijos teroristo pažiūras – bado pirštais kritikai, todėl esą jo rodyti nereikėtų. O ką jau kalbėti apie žudynių instrukcijas, šiurpius dienoraščio įrašus, atkurtą A. Breiviko uniformą ar patį manifestą. Visa tai primins tragiškus Utiojos įvykius.

Ar teko kada girdėti apie „Užsienio lietuvių manifestą“? Kas tai!? Na, manifestu paprastai vadinamas tekstas, kuriame išdėstomi ir garsiai paskelbiami tam tikros grupės ar asmens reikalavimai. Neseniai toks Manifestas atklydo iš Norvegijos į mano elektroninio pašto dėžutę. Vienas iš jo teiginių skamba taip – užsienio lietuvis siekia gero ir garbingo gyvenimo, ir tai užtikrinti jam turi valdžia. Man patinka! O ką galvojat jūs, anglija.

Judėjimas „Šarlatanai“ skelbia savo manifestą ir užduoda svarbius klausimus.  Manifestas: mes esame „Šarlatanai“ – nemokšos, sukčiai, apgavikai, šundaktariai. Apsimetę dideliais žinovais bei specialistais, užduodame  svarbius klausimus.

Specialistai nustatė, kad Norvegijos teroristo Anderso Breiviko elgesys kalėjime atspindi „Al Qaedos“ nuostatas, skirtas patekusiems į nelaisvę kovotojams, praneša „Life News“. Oslo priemiestyje esančio kalėjimo, kuriame jau pusmetį laikomas A. Breivikas, specialistai nustatė, kad 32 metų teroristas tiksliai laikosi „Al Qaedos“ nuostatų, skirtų patekusiems į nelaisvę teroristų organizacijos pasekėjams.

Kopenhagos teatro sprendimas kurti spektaklį, paremtą 77 žmones nužudžiusio Anderso Behringo Breiviko manifestu, sukėlė audringas diskusijas.Teatro „Cafe Teatret“ meno vadovas Christianas Lollike sukėlė tikrą pykčio bangą, kai Danijos laikraščiui „Politiken“ užsiminė apie sumanymą inscenizuoti A. B. Breiviko 1,5 tūkst. puslapių monologą, paskelbtą internete prieš pat liepos 22 dienos išpuolius.

Andersas Behringas Breivikas, kuris prisipažino įvykdęs dvigubą teroristinį išpuolį Norvegijoje, galėjo filmuoti šaudymą vasaros stovykloje, kur nužudė 69 žmones, informuoja „RIA Novosti“, remdamasi „Sky News“. Oslo policijos advokatas Christianas Hatlo sakė, kad A. Breivikas užsiminė filmavęs 72 minutes trukusį šaudymo išpuolį Utiojos saloje, kuris prasidėjo praėjus vos kelioms valandoms po sprogimo Norvegijos sostinėje.

Kai „priešas“ kitoks, pašalietis, lengva daryti skubotas išvadas, kurti stereotipus. Tokia žmogiška prigimtis – esame „mes“ ir yra „jie“. Tačiau kas nutinka, kai priešas atrodo taip pat, kaip ir mes – kilęs iš tos pačios tradicijų ir tikėjimo sistemos? Būtent ši mįslė kankina Norvegiją po Anderso Beringo Breiviko, kuris yra vadinamas „krikščionių ekstremistu“ arba „krikščionių teroristu“, išpuolių.

Tokių ekstremistų, kaip dešimtis žmonių nužudęs Andersas Beringas Breivikas gali atsirasti bet kada. Belieka būti tam pasirengus, - mano portalo „Balsas.lt“ vaizdo konferencijoje kalbinti pašnekovai . Norvegija vis dar neatsikvošėja po to, kai  Andersas Beringas Breivikas praėjusį penktadienį šaltakraujiškai nužudė kelias dešimtis žmonių, o sulaikytas ėmė skelbti politines deklaracijas bei internete paliko didelės apimties, bet padriką dokumentą, vadinamą manifestu.

Per vieną dieną dviem kruvinais išpuoliais Norvegiją ir visą pasaulį sukrėtęs Andersas Behringas Breivikas savo manifeste „2083: Europos nepriklausomybės deklaracija“ ne kartą mini ir Lietuvą. Dažniausiai mūsų šalį Oslo skerdikas vertina neigiamai, tačiau pro jo akis nepraslydo nušalintojo prezidento Rolando Pakso partija „Tvarka ir teisingumas“, kurią jis įvardijo tarp dėmesio vertų Rytų Europos nacionalistinių partijų, rašo Delfi.lt.

Anders Breivikas Behringas savo manifeste kopijavo lenkų kilmės matematiką Tedą Kaczynskį, nuteistą dėl garsių išpuolių JAV. Savo 1500 puslapių manifeste, kurį žudikas pavadino„2083. Europos Nepriklausomybės deklaracija“, jis pasakoja apie savo ideologijas ir žudymo motyvus. Dokumente jis pasirašo Andrew Berwick slapyvardžiu.

Prieš kurį laiką Rusijoje paskelbtas žinomo šalies kino režisieriaus ir visuomenininko N. Michalkovo manifestas „Teisė ir tiesa“ (jo tekstą galima rasti http://statistic.su/blogfiles/manifest.doc), kurį jis vadina „švietėjiško konservatizmo manifestu“, sukėlė didžiulį rezonansą šalies politikų, politologų, žiniasklaidos, kultūros veikėjų ir eilinių gyventojų tarpe.

Mes, II Respublikos atkūrimo liudininkai ir dalyviai, prisimindami 1918 vasario 16 d. įvykį ir jo iškiliausius žmones, tada pastačiusius mūsų tautai patį įspūdingiausią istorinį paminklą, su gilia pagarba pasitinkame didžiąją Nepriklausomybės šventę. Tos taurios šventės fone labai nublanksta mūsų gyvenimo realybė, ypač ta, kuri susiformavo mūsų akyse po 1990 metų.