Kai „priešas“ kitoks, pašalietis, lengva daryti skubotas išvadas, kurti stereotipus. Tokia žmogiška prigimtis – esame „mes“ ir yra „jie“. Tačiau kas nutinka, kai priešas atrodo taip pat, kaip ir mes – kilęs iš tos pačios tradicijų ir tikėjimo sistemos?
Būtent ši mįslė kankina Norvegiją po Anderso Beringo Breiviko, kuris yra vadinamas „krikščionių ekstremistu“ arba „krikščionių teroristu“, išpuolių.
Kyla iš mūsų pačių
Vakariečiams mėginant įsisąmoninti tokius įtariamojo dėl Oslo masinių žudynių apibūdinimus, kyla klausimas: ar praėjus beveik dešimtmečiui po Rugsėjo 11-osios išpuolių, kuriuos įvykdė saujelė fanatikų, tačiau piktais kėslais imti įtarinėti visi musulmonai, taip veikia stereotipai?
„Būtent, – pasakė Markas Kelis Taileris, Filadelfijos Motinos Bethel Afrikos metodistų episkopalinės bažnyčios pastorius. – Mes akivaizdžiai atsidūrėme situacijoje, kai nebegalime sakyti, kad ekstremalus smurtinis elgesys, susijęs su religiniu tikėjimu, būdingas tik musulmonų ekstremistams.“
„Tai kultūrinės prielaidos, parodančios, kaip mes sugebame suvokti kažką, kas kilo iš mūsų pačių, – pasakė M. Taileris. – Kai vienas iš mūsų padaro kažką baisaus, mes žinome, kad jis neišreiškia visų mūsų pažiūrų, tačiau nesugebame to paties dėsningumo įžvelgti kitos kultūros žmonių elgesyje.“
Psichologai sako, kad stereotipai kyla iš giliai žmogiško impulso skirstyti kitus žmones į kategorijas, dažniausiai į grupes, kurioms priskiriami „mes“ ir „jie“.
„Labiausiai tikėtina, kad išpuolius surengė džihadininkų hidros dalis“, – praėjus kelioms valandoms po išpuolių „Weekly Standard“ tinklalapyje rašė vyriausiasis organizacijos „Foundation for Defense of Democracies“ mokslinis darbuotojas Tomasas Joscelynas. Tačiau policija pranešė, kad žudynes surengė šviesiaplaukis norvegas, kurio nuotrauka niekuo neišsiskirtų Amerikos koledžo kataloge.
Pasirodžius A. Breiviko manifestui, kurį sudaro 1500 puslapių ir kuriame raginama imtis prievartos, kad Europa atsikratytų nekrikščionių ir tų, kurie yra laikomi krikščioniškosios Europos išdavikais, imta ieškoti religinių jo iliuzijų aspektų.
Knygos „Pasaulio religijos: Įvadas“ redaktorius ir Kalifornijos universiteto (Santa Barbara, JAV) sociologijos profesorius Markas Jurgensmejeris parašė apybraižą, kurioje A. Breivikas lyginamas su amerikiečiu Timočiu Makveigu, kuris 1995 m. per Oklahomos miesto bombardavimą nužudė 168 žmones. Tai buvo baisiausias teroristinis išpuolis Amerikoje iki Rugsėjo 11-osios įvykių.
T. Makveigas ir A. Breivikas abu buvo „patrauklūs jauni baltųjų atstovai, save laikę įsivaizduojamo kosminio karo, kurio tikslas – išgelbėti krikščionybę, kariais, ir abu buvo krikščionių teroristai“, – rašo M. Jurgensmejeris.
Salon.com skiltyje Aleksas Parenas rašo, kad A. Breivikas nėra amerikietiško tipo evangelikas, bet jis išvardijo kitas jo sąsajas su krikščionybe. „Visa tai nurodo, kad jis yra „krikščionių teroristas“, – rašo A. Parenas.
Šie teiginiai sukėlė prieštaravimų bangą. „A. Breivikas nėra krikščionis. Tai neįmanoma. Nė vienas Jėzumi tikintis žmogus neįvykdytų masinių žudynių“, – „Fox News“ laidoje pasakė Bilas Oreilis.
Tanenbaumo tarpreliginio supratimo centro direktorė Joyce Dubensky mano, kad tai logiška. Taip pat logiška ir tai, sako ji, kad „milijonai musulmonų teigia, jog Osama Bin Ladenas nebuvo musulmonas, ir kad joks žmogus, tikintis pranašu Mahometu, neįvykdytų masinių žudynių.“
Tirs žudiko psichiką
32 metų ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistui A. B. Breivikui šią savaitę turėtų būti pradėta psichologinė ekspertizė.
Šią užduotį Oslo teismas skyrė psichiatrams Sainei Serheim ir Torgeirui Husbiui, kurie turės pateikti išvadas iki lapkričio 1 dienos, tačiau galutinį sprendimą, ar A. B. Breivikas galės būti teisiamas už 77 žmonių nužudymą, priims teisėjai.
A. B. Breivikas, prisipažinęs dėl sprogdinimo Oslo vyriausybiniame kvartale ir šaudynių vienoje jaunimo vasaros stovykloje, pagal Norvegijos įstatymus, būtų pripažintas nepakaltinamu, jeigu ekspertai jam diagnozuotų psichozę, tokia kaip šizofrenija arba sunki paranoja.
Kaltinamojo advokatas Geiras Lipestadas jau užsiminęs, kad jo klientas „pamišęs“, tačiau psichiatrijos profesorius Toras Ketilis Larsenas pabrėžė, kad vien klinikinės psichozės diagnozė nebūtų pakankama priežastis apsaugoti A. B. Breiviką nuo baudžiamojo persekiojimo.
„Neskaitant psichozės, asmuo turėtų „nesugebėti realistiškai suvokti savo santykio su tikrove“, – Stavangerio universiteto profesorius savo elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP citavo Norvegijos konstitucijos 44-ąjį straipsnį.
Pasak kai kurių ekspertų, ši išlyga tikriausiai nebus taikoma įtariamajam, kuris prieš išpuolį internete paskelbė 1 500 puslapių manifestą, parašytą sklandžia anglų kalba, taip pat atrodančiam inteligentiškai ir suvokiančiam savo veiksmus.
Kita vertus, pridūrė T. K. Larsenas, yra nedidelė galimybė, kad A. B. Breivikas išvengs kalėjimo, nes „galima manyti, jog jis kenčia nuo šizofrenijos su sisteminėmis manijomis ir vadinamosios megalomanijos“.
Keli psichiatrai sakė, kad A. B. Breivikas turi narcizinių ir megalomaniškų polinkių. Šią išvadą esą leidžia daryti įvairias uniformas vilkinčio šio vyro nuotraukos, kurias jis skelbė internete, taip pat jo manifeste neretai pasitaikantis teiginys, jog jis vykdo „misiją“.
Teigia skambinęs policijai iš Utiojos salos
A. B. Breivikas, prisipažinęs dėl liepos 22 dieną Norvegijoje įvykdyto dvigubo išpuolio, teigia skambinęs policijai per 69 žmonių gyvybes nusinešusias šaudynes Utiojos saloje.
Tai pirmadienį vakare Norvegijos nacionaliniam transliuotojui NRK sakė jo advokatas Geiras Lipestadas.
„Jis paaiškino per apklausą penktadienį, kad skambino policijai iš Utiojos, bet nežinau, ar taip buvo iš tikrųjų“, – sakė teisininkas, atstovaujantis 32 metų ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistui.
Šis skambutis policijai galėtų paaiškinti kai kurių per žudynes saloje gyvų likusių liudininkų parodymus, kad jie girdėjo A. B. Breiviką kalbantis telefonu arba mobiliąja radijo ryšio stotele.
Tačiau kiek anksčiau pirmadienį policija informavo surinkusi visus Utiojoje rastus mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir vaizdo kameras bei analizuojanti turimą medžiagą, siekiant atsekti žudiko judėjimą saloje.
Pasak G. Lipestado, jo klientas labai domisi reakcija į šias atakas.
„Jis klausinėjo, kiek žmonių sužalojo ir nužudė, taip pat uždavė klausimų apie žiniasklaidos reakciją“, – sakė advokatas.
