„Jei NATO valstybė veikia vienašališkai, o ne dalyvaudama anksčiau nuspręstoje NATO operacijoje ir už NATO karinių vadovavimo struktūrų ribų, nei visa NATO, nei kitos NATO valstybės partnerės netampa konflikto šalimis“, – rašoma dokumente, su kuriuo susipažino dpa.
Vasario pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ateityje Vakarų sausumos kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tokią galimybę kategoriškai atmetė. Bundestago narė Beatrix von Storch iš partijos „Alternatyva Vokietijai (AfD) tuomet paklausė, kaip NATO valstybės sausumos karių dislokavimas susijęs su Aljanso sutartimi, įpareigojančia NATO nares ginti viena kitą.
„Jei NATO valstybės narės kariai Ukrainos naudai dalyvauja kolektyvinėje savigynoje (Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnis) vykstančiame konflikte (Rusijos ir Ukrainos) ir yra užpulti kitos konflikto šalies (Rusijos) per mūšį konflikto zonoje, tai nėra NATO sutarties 5 straipsnio atvejis“, – parašė Bundestago ekspertai. Jie pabrėžė, jog NATO sutarties 5 straipsnis taikomas tada, kai NATO šalys ir pajėgos užpuolamos jų pačių teritorijoje.
„Prancūzijos sausumos pajėgų karinis įsitraukimas Ukrainos naudai būtų pagrįstas kolektyvine teise į savigyną pagal JT Chartijos 51 straipsnį ir todėl būtų leistinas pagal tarptautinę teisę“, – sakoma dokumente.
Kita vertus, Rusijos karinė reakcija prieš taikinius Prancūzijoje reikštų „ginkluotą užpuolimą“ (prieštaraujantį tarptautinei teisei), todėl pagal NATO sutartį tai būtų aktyvuoti 5 straipsnį reikalaujantis atvejis, sakoma dokumente.
Tyrimų tarnyba yra Bundestago padalinys, susidedantis iš aštuonių specializuotų skyrių, kuriuose dirba apie 100 darbuotojų. Ekspertai nagrinėja temas parlamentarų ir Bundestago komitetų prašymu. Jie parengia trumpą informaciją, dokumentus, faktines ataskaitas, išsamias analizes ir ekspertų nuomones. Bundestago informaciniame lankstinuke jie dar vadinami „parlamento ekspertų centru“, todėl dirba „politiškai neutraliai ir objektyviai“.
