„Rusija šiam karui ruošėsi ilgą laiką. Daugelį metų ji iš pradžių pažeidinėjo, o paskui denonsavo nusiginklavimo sutartis. Ji sukūrė draudžiamą ginklą, kuriame gali būti įrengtas branduolinis užtaisas. Ir dislokavo jį Kaliningrade, mažiau nei už 600 km nuo Berlyno“, – komentare „Bild“ rašė A. Baerbock.
Šiuo atžvilgiu, pasak jos, Vokietija turi investuoti „į savo saugumą ir stiprybę“, o tai „apima ir sprendimą dislokuoti tolimojo nuotolio amerikiečių ginklų sistemas“.
„Mums reikia patikimų atgrasymo priemonių prieš Rusiją“, – pabrėžė A. Baerbock ir pridūrė, kad tai taip pat padėtų apsaugoti „lenkus, Baltijos šalis ir suomius“.
JAV Vokietijoje dislokuos raketų sistemas
Liepą Pentagonas pranešė, kad 2026 m. JAV Vokietijoje dislokuos tolimojo nuotolio smogiamąsias sistemas. Tai būtų priešlėktuvinės raketos SM-6, sparnuotosios raketos „Tomahawk“ ir eksperimentiniai nebranduoliniai hipergarsiniai ginklai.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šį sprendimą paaiškino šalies saugumo užtikrinimu ir priemonėmis, kuriomis siekiama „užkirsti kelią karui“. Kartu jis atmetė konflikto Ukrainoje eskalavimą ir Rusijos bei NATO konfrontaciją dėl amerikietiškų ginklų Vokietijoje.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad kalbama apie „įprastines ginklų sistemas“, o jų dislokavimas bus atsakas į operatyvinių-taktinių raketų sistemų „Iskander“ dislokavimą Kaliningrado srityje.
Jei JAV perduos hipergarsinius ginklus Vokietijai, tuomet pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų šalies teritorijoje atsiras ginklų sistemų, galinčių smogti taikiniams Rusijoje.
