Vokiečių žvalgybos ekspertų vertinimu, aukšti Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai abejoja, ar NATO 5-asis straipsnis, įskaitant JAV apsaugos priemones Europai, iš tikrųjų būtų taikomas kritiniu atveju, rašo „The Guardian“.
Anot B. Kahlo, jei Rusija užpultų vieną ar kelias NATO sąjungininkes, ji tai darytų ne siekdama užgrobti didžiulius žemės plotus.
„Norint pasiekti šį tikslą, nereikia siųsti tankų armijų į Vakarus, užtenka pasiųsti „žaliuosius žmogeliukus“ į Baltijos šalis, kad apsaugotų tariamai grėsmę keliančias rusų mažumas, arba pakoreguoti sienas [Norvegijos Arkties archipelage] Svalbarde,“ – trečiadienį Berlyne kalbėjo vokiečių žvalgybos vadas.
Pagal 5-ąjį kolektyvinės gynybos straipsnį, jei NATO narė užpuolama, kitos Aljanso narės privalo jai padėti. O šiuo metu, Kremliaus nuomone, Rusijos tikslas būtų pasiektas, jei „puolimo atveju 5-asis straipsnis liktų neveikiantis“.
Tiesioginė Rusijos konfrontacija su NATO: kada būtų aktyvuotas 5-asis straipsnis?
Kalbėdamas renginyje Berlyne, B. Kahlas teigė manantis, kad Maskva ateityje tik dar labiau intensyvins hibridinį karą.
„Platus Rusijos hibridinių priemonių naudojimas didina riziką, kad NATO galiausiai apsvarstys galimybę remtis savo 5-ojo straipsnio abipusės gynybos išlyga“, – pažymėjo jis.
„Tuo pat metu didėjantis Rusijos karinis potencialas reiškia, kad tiesioginė karinė konfrontacija su NATO tampa viena iš galimų Kremliaus galimybių,“ – pridūrė vokiečių žvalgybos vadas.
Iki 2030 metų Rusija bus pajėgi užpilti NATO valstybę?
NATO ir Vakarų žvalgybos tarnybos perspėja, kad Rusija vykdo vis daugiau priešiškų veiksmų euroatlantinėje erdvėje – nuo pasikartojančių kibernetinių išpuolių iki su Maskva susijusių padeginėjimo aktų – ir visa tai Rusija neigia.
B. Kahlas įsitikinęs, kad Rusijos kariuomenė iki dešimtmečio pabaigos greičiausiai bus pajėgi užpulti NATO, ir priduria, kad Maskvos karas Ukrainoje reiškia, jog ji turi mūšyje patikrintų pajėgų, kurios didina jos įprastinių pajėgų keliamą grėsmę, be to, ji yra įvaldžiusi šiuolaikinį karą su dronais.
