Tyrime, kurį vykdė dienraščio „Süddeutsche Zeitung“, „WDR“ ir „NDR“ televizijų žurnalistai, pateikiami kelių vietos gyventojų liudijimai, kurių pasakojimas patvirtina versiją apie „Buk“ raketos numuštą lėktuvą. Jie teigia, kad 2014-ųjų liepos 17-ąją girdėjo garsų smūgį, po kurio sekė švilpimas. Vaizdo įrašuose iš Torezos miesto matyti dūmų juosta, atitinkanti „Buk“ raketos paleidimo vaizdus.
Anot vienos iš tyrime nagrinėtų versijų, „Buk“ raketinis kompleksas, iš kurio, galimai, buvo numuštas „Boeing“, galėjo būti pagrobtas iš Ukrainos kariuomenės arsenalo ar jų pačių ir panaudotas. „WDR“, „NDR“ ir „ Süddeutsche Zeitung“ žurnalistai apklausė vietos gyventojus, kurie paneigia informaciją apie katastrofos dieną galėjusius pasirodyti „Buk“ raketų kompleksus.
Apie tariamai regione pasirodžiusius ukrainiečių raketinius kompleksus anksčiau skelbė Rusijos šaltiniai. Žurnalistai taip pat teigia, kad dar praėjusių metų gegužę jie lankėsi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos bazėje Donecke. Ir jau tuomet, jų teigimu, bazė buvo sugriauta, jokių transporto priemonių ten nebuvo. Tai prieštarauja versijai, kad separatistai užgrobė ukrainiečių „Buk“ jų pačių bazėje (Donecko liaudies respublikai priklausantys smogikai užėmė pačią bazę tik liepos 29-ąją).
Anot kitos versijos, Malazijos lėktuvas galėjo būti numuštas ukrainiečių šturmo lėktuvu „Su-25“. Žurnalistai apklausė ekspertus, kurie dalyvavo „Su-25“ konstrukcijos darbuose, o šie pareiškė, kad šturmo lėktuvas negalėtų šaudyti 10 tūkst. metrų aukštyje – tai baigtųsi katastrofa pačiam naikintuvui.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad vokiečių valdžia buvo perspėta dėl pavojaus civilinės aviacijos skrydžiams virš Donbaso dar prieš Malaizijos „Boeing“ lėktuvo katastrofą. Apie „pavojingą situaciją“ virš Donbaso buvo kalbama viename iš slaptų Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pranešimų. Jo pateikimo data – liepos 15-oji, likus dviem dienoms iki lėktuvo katastrofos. Šią versiją patvirtino ir ankstesnis ispanų žurnalistų tyrimas, kuriame atskleista, kad analogišką perspėjimą dėl nesaugios oro erdvės virš Donbaso Nyderlandų URM Ukraina išsiuntė likus trims dienoms iki tragedijos.
Vokietijos URM pranešime išsakomi nuogąstavimai dėl virš Donbaso 6 kilometrų aukštyje numušto krovininio lėktuvo „An-26“. Lėktuvo apšaudymas tokiame aukštyje rodė, kad lėktuvai, kurie skraido didesniame aukštyje, atsidūrė rizikos zonoje. Pasak leidinio, Vokietijos federalinė žvalgybos tarnyba kelis kartus savo kasdienėse ataskaitose vyriausybei pranešė apie tai, kad skrydžiai virš Ukrainos nėra saugūs.
Laikraščio teigimu, gavus tokią informaciją, šalies Transporto ministerija turi perspėti oro linijas dėl pasikeitusių saugumo sąlygų. Tačiau Vokietijos bendrovės tokios informacijos negavo iki pat liepos 17-osios, kai buvo numuštas Malaizijos „Boeing“. Šią informaciją patvirtina tiek Vokietijos transporto ministerija, tiek „Lufthansa“ atstovai.
Iškart po to, kai buvo numuštas „AN-26“, Ukraina uždarė savo oro erdvę skrydžiams iki 9750 metrų aukštyje. Civiliai laineriai skraido 10-12 kilometrų aukštyje. Tyrimo metu kalbintas ekspertas teigia, kad raketiniai kompleksai, kurie pasiekia taikinį 6 tūkst. metrų aukštyje, gali numušti lėktuvą ir 10-12 tūkst. metrų aukštyje.
Keleivinį lėktuvą „Boeing-777“, vykdžiusį skrydį iš Amsterdamo į Kuala Lumpūrą, patyrė katastrofą 2014-ųjų liepos 17-ąją Donecko srityje netoli Grabovo kaimo. Laineriu skrido 283 keleiviai (dauguma kurių buvo Nyderlandų piliečiai) ir 15 ekipažo narių – visi jie žuvo.
Rusijos gynybos ministerijos teigimu, lėktuvą galėjo numušti arba Ukrainos karinių oro pajėgų naikintuvas, arba ukrainiečių „Buk-M1“ raketinis kompleksas. Kijevas ir dauguma tarptautinių ekspertų laikosi versijos, kad lėktuvą numušė smogikų rankose atsidūręs rusų „Buk“ kompleksas. Tai patvirtina ir iškart po nelaimės internete išplatintas oficialių separatistų atstovų džiūgavimas dėl numušto ukrainiečių „An-26“, sužinojus, kad „nepataikė“ – visi tą dieną paskelbti pranešimai buvo ištrinti.
