Europos Tarybos ekspertas Rusijos klausimais Gustavas Gresselis paaiškino: reikalas tame, kad Angela Merkel „kaip joks kitas Europos lyderis kaunasi už vieningą Europą ir laisvą, demokratinį pasaulį“, o taip pat yra „paskutinis stabilumo inkaras Europos Sąjungoje“. „A. Merkel pasisako už senąją europietišką tvarką, su kuria kovoja Rusija. Ji įkūnija eurą, sankcijas, ES palaikymą Ukrainai. Dar ji yra laikoma senosios Europos simboliu, nepajudinamos ir ištikimos savo principams,“ – pareiškė G. Gresselis.
Rusijos žurnalistas Igoris Eidmanas taip pat įsitikinęs, kad V. Putinas „bando palaikyti visas jėgas, kurios pasisako prieš Merkel“. „Pačiam V. Putinui Vokietija yra prioritetinė. Vokietijos valdžioje jis nori matyti politiką, kuris būtų nusistatęs draugiškai Rusijos atžvilgiu. Tai, ko Sovietų Sąjunga negalėjo pasiekti kariniu spaudimu, Putinas nori pasiekti korupcijos, politinių ir žiniasklaidos manipuliacijų pagalba,“ – teigia jis.
Vokiečių informacinių karų ekspertė Anke Schmidt-Felzmann sutinka su šia nuomone. Jos teigimu, „Vokietija turi pagrindinį vaidmenį ES viduje, ji – ekonomiškai ir politiškai svarbus NATO narys ir svarbiausias Rusijos prekybos partneris Europoje“. Todėl Kremlius darys viską, ką gali tam, kad pakirstų vokiečių rinkėjų pasitikėjimą šios šalies demokratija. Jis pasistengs diskredituoti visuomenės akyse ne tik Merkel, tačiau ir visus Bundestago deputatus, kurie atvirai pasisakė prieš Rusijos karinius veiksmus, įskaitant neteisėtą Krymo prisijungimą, Rusijos įžiebtą karą Ukrainos rytuose ir karinius šios šalies nusikaltimus Sirijoje,“ – tikina ekspertė.
Tuo pat metu ji yra įsitikinusi, kad „jėgos, kurios aktyviai atstovauja Kremliaus interesus Vokietijoje, pavyzdžiui, reikalaudami nutraukti sankcijas, gaus iš jo ženklią paramą“.
2017-ųjų rinkimai į Bundestagą taps ne pirmaisiais rimtais rinkimais, kurie bus palydimi Rusijos propagandinėmis akcijomis. Praėjusią savaitę JAV žvalgyba pareiškė, kad Rusija darė įtaką šios šalies prezidento rinkimuose, kuriuose laimėjo normalizuoti santykius su Rusija siekiantis Donaldas Trumpas.
„Rusijos informacinio karo strategija buvo suteikti H. Clinton bei Demokratų partijos rinkimų kampanijai smūgį, pasitelkiant išgalvotų istorijų ir kibernetinių išpuolių kombinacija,“ – teigia JAV analitikas Michaelas Weissas. Visa tai, anot eksperto, nulėmė, kad visuomenės pasitikėjimas tradicinėmis partijomis ir žiniasklaida sumažėjo, o tai leido iškilti Donaldui Trumpui.
