Susirūpinimą kelia ir išskirtinė Rusijos laikysena vadinamųjų taktinių, arba nestrateginių, branduolinių ginklų atžvilgiu. Gegužę V. Putinas įsakė Rusijos kariuomenei vykdyti kovines pratybas su šiais mažesnio galingumo ginklais, padidindamas savo konfrontaciją su Vakarais likus vos dienai iki jo inauguracijos penktai kadencijai.
Tačiau kiek rimti yra tokie V. Putino grasinimai? Apie tai analizėje rašo leidinys „Bloomberg“.
Ką Rusija padarė, kad vertėtų nerimauti?
Kai V. Putinas 2022 metais pasiuntė karius į Ukrainą, jis pagrasino bet kuriai tautai, kuri kišasi karą „pasekmes, kurių niekada nepatyrėte savo istorijoje". Tai buvo plačiai vertinama kaip grasinimas branduoliniu smūgiu. 2023 metų birželį V. Putinas pareiškė, kad Rusija dislokavo dalį savo taktinių branduolinių ginklų Baltarusijoje. Kartu Rusija reguliariai rengia pratybas, kad išbandytų savo strategines ginklų pristatymo sistemas.
Vasarį, reaguodamas į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono atsisakymą siųsti karius į Ukrainą, V. Putinas paminėjo naujus Rusijos strateginius ginklus ir sakė, kad JAV ir Europa „turi suprasti, kad mes taip pat turime ginklų, kurie gali smogti taikiniams jų teritorijoje, ir kad visa tai iš tikrųjų kelia grėsmę konfliktui naudojant branduolinį ginklą.“
Panašu, kad V. Putinas kiek vėliau sušvelnino šią poziciją, kovo 13 dieną pasakęs, kad taktinio branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainos kare jam niekada nešovė į galvą ir kad jis nemano, jog Rusija ir JAV eina branduolinio konflikto link.
Kas yra taktinis branduolinis ginklas?
„Taktinis“ yra netikslus terminas branduoliniam ginklui, kuris galėtų būti naudojamas kare. Paprastai tai reiškia, kad jis turi mažiau galingą kovinę galvutę ir yra pristatomas trumpesniu nuotoliu – minomis, artilerija, sparnuotomis raketomis ar lėktuvų numetamomis bombomis.
Strateginiai branduoliniai ginklai paleidžiami naudojant tarpžemynines balistines raketas. Ginklų kontrolės susitarimai tarp JAV ir Rusijos daugiausia buvo orientuoti į strateginių branduolinių ginklų skaičių, o ne taktinių.
Kiek galingas gali būti taktinis branduolinis ginklas?
Ten, kur šiandien galingiausios strateginės kovinės galvutės matuojamos šimtais kilotonų, taktinių branduolinių ginklų sprogstamoji galia gali būti ir mažesnė nei 1 kilotona, o daugelio jų galia siekia dešimtis kilotonų.
Pavyzdžiui, atominės bombos, kurias JAV numetė ant Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio 1945 m., atitinkamai turėjo apie 15 kilotonų ir 20 kilotonų sprogstamąją galią.
Kaip branduolinis smūgis dera su Rusijos karine doktrina?
Nuo 2000 metų Rusijos viešai paplitusi karinė doktrina leido naudoti branduolinius ginklus „reaguojant į didelio masto agresiją“. Rusijos strategijoje, kuri vadinama „eskalacija siekiant deeskaluoti“ numatoma mūšio lauke panaudoti taktinį branduolinį ginklą, kad būtų pakeista konvencinio konflikto, kurį Rusijos pajėgos rizikuoja pralaimėti, eiga, rašo „Bloomberg“.
Buvęs aukščiausias JAV branduolinių ginklų karinis pareigūnas Johnas Hytenas sako, kad tikslesnis Rusijos strategijos vertimas yra „eskalavimas, kad laimėtume“. Rusijos diplomatai, siekdami išsklaidyti nuogąstavimus dėl to, kas gali nutikti Ukrainoje, sakė, kad branduoliniai ginklai prieš konvencines pajėgas būtų panaudoti tik tuo atveju, jei Rusijos „egzistavimui“ kiltų „pavojus“.
Kas yra Rusijos arsenale?
JAV gynybos departamentas 2018 metais pranešė, kad Rusija turi „reikšmingų pranašumų“ prieš JAV ir jos sąjungininkes taktinėse branduolinėse pajėgose ir gerina pristatymo pajėgumus.
Amerikos tyrėjai apskaičiavo, kad 2022 metais Rusija turėjo 4 477 branduolines kovines galvutes, iš kurių 1 525 – maždaug trečdalis – galėtų būti laikomos taktinėmis.
Kaip atrodytų taktinis branduolinis smūgis?
Knygos apie branduolinius ginklus autorė Nina Tannenwald nupiešė nedidelio branduolinio ginklo scenarijų, kurio sprogstamoji galia yra 0,3 kilotonos. Tokia galvutė padaro „žalą, gerokai viršijančią įprastinio sprogmens žalą“. Pasak N. Tannenwald, tai gali „Sukelti visus Hirošimos siaubus, nors ir mažesniu mastu“.
Tačiau gali būti, kad detonavus reikiamame aukštyje, mažo našumo kovinė galvutė gali sunaikinti priešo pajėgas, nepalikdama ilgalaikės radiacijos žalos, kuri paprastai mūšio lauką paverstų nenaudojamu.
Kaip reaguotų pasaulis?
Kadangi Ukraina nėra NATO narė, JAV ir jų sąjungininkės neprivalo jos ginti. Tačiau Vakarai patirtų didelį spaudimą reaguoti į branduolinę ataką, galbūt net savo taktiniu ginklu. Tačiau apie realią reakciją galima tik spėlioti.
„Nemanau, kad yra toks dalykas kaip gebėjimas be vargo panaudoti taktinius branduolinius ginklus ir viso to nebaigti Armagedonu“, – 2022 metais perspėjo kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas.
