Už Šiaurės šalies stojimą į karinį aljansą balsavo didžioji dauguma įstatymų leidėjų – 182, o prieš pasisakė tik šeši parlamentarai.
Šis balsavimas reiškia, kad Suomijos stojimo į NATO paraišką ratifikavo jau 29 iš 30 NATO valstybių narių parlamentų, o paskutinysis – Turkijos – parlamentas Helsinkio narystei aljanse turėtų pritarti kitą mėnesį.
Į NATO įstojus Suomijai, kuri turi 1 340 kilometrų sieną su Rusiją, dabartinė aljanso siena su jo Šaltojo karo laikų priešininke pailgės maždaug dukart.
Prieš 10 mėnesių Suomija ir kaimyninė Švedija, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pateikė prašymus įstoti į NATO ir atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos.
Dvi Šiaurės šalys, kurios yra artimos partnerės kultūriniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu, kartu pateikė paraiškas ir planavo prisijungti prie Aljanso tuo pačiu metu.
Tačiau Švedijos stojimo procesas įstrigo dėl Turkijos pasipriešinimo, o turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad jo šalis neratifikuos švedų stojimo dokumentų, kol nebus išspręsti Ankaros ir Stokholmo ginčai.
Glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu iki invazijos palaikęs nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas gruodį pareiškė, kad ratifikavimo procesas bus pradėtas vasarį.
Budapeštas tvirtino palaikantis abiejų Šiaurės šalių stojimą į NATO, tačiau skundėsi, kad šios šalys nesąžiningai kritikuoja Vengrijos vyriausybės politiką.
„Fidesz“ yra sakiusi, jog dėl Švedijos paraiškos bus sprendžiama vėliau.
Praėjusią savaitę V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas žurnalistams pareiškė, kad yra „rimta tikimybė“, jog Švedijos dokumentai bus patvirtinti per šiuo metu vykstančią parlamento sesiją, kuri tęsis iki birželio 15 dienos.