Turkija ir Vengrija tebėra vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybos aljanso narės, neratifikavusios Stokholmo ir Helsinkio paraiškų dėl narystės.
Tačiau Švedijos policijos sprendimas leisti surengti protestą, kurio metu kraštutinių dešiniųjų politikas prie Turkijos ambasados Stokholme sudegino Korano kopiją, Ankaroje sukėlė pasipiktinimą.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto Budapešte įvykusioje bendroje spaudos konferencijoje su turkų kolega Mevlutu Cavusoglu pareiškė, kad šventos kito tikėjimo knygos deginimas yra nepriimtinas.
Tvirtinimas, jog šiam veiksmui taikoma „žodžio laisvės“ apsauga, buvo „kvailystė“, pridūrė jis, turėdamas omenyje Švedijos premjero pareiškimą po incidento.
„Jei šalis nori įstoti į NATO ir siekia užsitikrinti Turkijos paramą, galbūt ji turėtų elgtis šiek tiek atsargiau“, – sakė P. Szijjarto.
Naujos NATO narės turi gauti visų 30 Aljanso valstybių narių vienbalsį pritarimą.
Turkija atsisakė ratifikuoti abiejų Šiaurės šalių paraiškas dėl narystės NATO, visų pirma dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Ankara sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nepavykusiu 2016-ųjų bandymu įvykdyti perversmą.
Švedija turi didesnę kurdų diasporą nei Suomija ir rimčiau ginčijasi su Ankara.
Turkija taip pat piktai sureagavo į Švedijos prokuroro sprendimą nepateikti kaltinimų prokurdiškai grupei, prie Stokholmo miesto teismo žemyn galva pakabinusiai turkų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atvaizdą.
Praėjusią savaitę Ankara sustabdė derybas dėl Švedijos ir Suomijos stojimo.
Tuo metu Vengrijos opozicija apkaltino ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančiąją partiją „Fidesz“ balsavimo dėl ratifikavimo vilkinimu.
V. Orbanas, artimas R. T. Erdogano sąjungininkas, taip pat laikosi dviprasmiškos neutralios pozicijos dėl Rusijos karo Ukrainoje ir tik vangiai remia Kyjivą.
P. Szijjarto antradienį sakė, kad Vengrijos įstatymų leidžiamoji valdžia kitą mėnesį priims sprendimą dėl abiejų NATO paraiškų patvirtinimo.
„Turime aiškią poziciją. Mes remiame NATO plėtrą“, – sakė jis.
Praėjusių metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos bei pareiškė norą prisijungti prie NATO.
