Vandens resursų trūkumas gali pasireikšti kariniais konfliktais ir milijonų žmonių migracija, o taip pat destabilizuoti politinę situaciją ne tik minėtuose „karštuosiuose taškuose“, bet ir kituose kraštuose.
Nuo Meksikos ir Čilės iki Afrikos ir turistų pamėgtų kraštų pietų Europoje bei Viduržemio jūros baseine – vandens trūkumas jau dabar pasiekė kritinį lygį, tvirtinama ataskaitoje.
Globali problema
Beveik trečdalis planetos gyventojų – apie 2,6 mlrd. žmonių – gyvena šalyse su „rimtu vandens deficitu“, o 1,7 mlrd. žmonių 17-oje šalių susiduria su „kritiniu vandens trūkumu“.
Apie dešimt šalių sausringose Artimųjų Rytų teritorijose patiria didelį vandens trūkumą, o Indijoje „vandens trūkumas pasiekė kritinį lygį dėl vandens vartojimo ir prasto vandens resursų valdymo. Tai gali sukelti itin rimtas pasekmes visame regione – nuo ekonominio vystymosi iki visuomenės sveikatos būklės.
Pakistanas, Eritrėja, Turkmėnija ir Botsvana taip pat susiduria su itin stipriu vandens resursų trūkumu.
Prastos naujienos
Šiuos duomenis paviešino Jūros resursų institutas, kuris, naudojant hidrologinius modelius, nustato vandens tūrį Žemės paviršiuje ir požeminiuose šaltiniuose kiekviename regione bei lygina gautus duomenis su bendrų atsargų skaičiumi.
Sritys, kuriose santykis viršija 80 proc. yra laikomos patiriančiomis „itin didelį vandens trūkumą“, antroje vietoje yra „aukštas vandens trūkumo lygis“ (santykis nuo 40 iki 80 proc.).
„Aš dirbu su duomenimis ir stengiuosi be emocijų žvelgti į skaičius, tačiau buvau nemaloniai nustebintas situacija Indijoje“, – BBC pasakojo tyrimo autorius Rugteris Hofste’as. Indija atsidūrė 13-oje vietoje pagal vandens trūkumą pasaulyje.
9 iš 36 valstijų šalyje patiria stiprų vandens trūkumą, o kai kurios iš jų vienodai kenčia ir nuo potvynių, ir nuo sausrų.
Pasak eksperto, vandens krizė kai kuriuose Indijos rajonuose atspindi tai, su kuo per artimiausius metus susidurs didelė visos šalies dalis. Vandens poreikis, tiek paprastų žmonių poreikiams, tiek ir verslui tik augs, o dėl prasto resursų išnaudojimo situacija tik blogėja.
Tyrimas parodė, kad Meksika atsidurs tokioje pačioje sudėtingoje situacijoje, kaip ir Indija, jeigu nebus imtasi griežtų priemonių.
Pusė Meksikos valstijų kenčia nuo itin stipraus vandens trūkumo. R. Hofste’as pažymi, kad vandens tiekimo sistema Mechike yra „itin pažeidžiama“.
10 iš 16 Čilės administracinių sričių, įskaitant ir sostinę Santjagą, taip pat patiria didelių problemų su vandens tiekimu.
Maskva ir Pekinas šioje ataskaitoje taip pat yra klasifikuojami kaip miestai, kurie turi stiprų vandens deficitą. Nepaisant to, nei Rusija, nei Kinija į šią kategoriją nepatenka.
Italijoje ir Ispanijoje turizmas didina vandens poreikius tada, kai jo būna mažiausiai – sausiausiais metų mėnesiais, – pažymi ekspertas.
Daugiau nei pusė Italijos sričių patiria vandens trūkumą, kaip ir trečdalis Turkijos provincijų (27 iš 81).
Kenčia taip pat ir dalis PAR, 10 iš 17 Botsvanos sričių, dalis Namibijos ir Angolos.
Gavyba auga
1961-2014 metais globalus vandens gavybos lygis išaugo 2,5 karto. Poreikis pasėlių drėkinimui per pastaruosius pusšimtį metų išaugo dvigubai. Apie 67 proc. viso sunaudojamo vandens tenka būtent irigacijai.
Pramonės poreikiams 2014-aisiais reikėjo trigubai daugiau vandens, negu 1961-aisiais, tai sudarė beveik 21 proc. viso mūsų sunaudojamo vandens.
Namų ūkiams tenka 10 proc. viso išgaunamo vandens pasaulyje, 6 kartus daugiau, negu 1961-aisiais.
Tik keli procentai sunaudojamo vandens tenka gyvuliams ūkiuose. Tačiau net 12 proc. viso irigacijos procesui sunaudojamo vandens tenka gyvuliams skirto pašaro laistymui. Ši sritis turi dar didesnio augimo tendenciją, todėl ekspertai rekomenduoja mažinti mėsos vartojimą, kas padėtų išsaugoti Žemės vandens resursus.
„Mes išnaudojame nenormaliai didelį kiekį žemės ūkio reikmėms, – tvirtina R. Hofste’as. – Tai ne pats efektyviausias būdas paversti resursus į kalorijas“.
Klimatas ir konfliktai
Ekspertai taip pat perspėja, kad klimato pokyčiai apsunkins vandens pasiekiamumą kai kuriuose regionuose.
Temperatūros augimas ir kritulių pokyčiai tropiniuose regionuose gali sumažinti derlių besivystančiose šalyse, kur jau egzistuoja problemos su maisto gavyba, perspėja Jungtinių Tautų organizacijos ekspertai.
JT taip pat prognozuoja, kad jau 2030-aisiais vien dėl vandens trūkumo sausringose teritorijose gali nulemti nuo 24 iki 700 mln. žmonių migraciją.
Pasaulio resursų instituto duomenimis, stiprus vandens deficitas juntamas daugelyje „karštųjų taškų“, o tai gali paskatinti dar didesnę kovą dėl resursų šiuose regionuose. Kalbama apie tokias šalis kaip Izraelis, Libija, Jemenas, Afganistanas, Sirija ir Irakas.
Daugelis šalių, kurios dabar priima pabėgėlius, taip pat kenčia nuo vandens trūkumo. Tarp jų tokios šalys kaip Jordanija ir Turkija.
Net ir šalys, kur šiuo metu nėra ryškaus vandens trūkumo, gali tapti klimato kaitos aukomis, perspėja ekspertai. Ukraina ir Moldova gali patirti didelių sunkumų užsitęsus sausroms.
Geros naujienos
Regionuose, kur vandens deficitas yra susijęs su socioekonominiais faktoriais, rizikos gali būti sumažintos efektyviau valdant vandens resursus.
Pavyzdys galėtų būti Singapūro „Keturių kranų“ sistema – kurią įvedė šios šalies valdžia, siekdama sutvarkyti vandens surinkimo ir paskirstymo sistemą.
Šis pavadinimas reiškia, kad Singapūras naudoja vandenį iš keturių šaltinių: importuojamas vanduo, išvalytas jūros vanduo, perdirbamas ir išvalytas jau panaudotas vanduo, žinomas kaip „NEWater, ir surenkamas miesto teritorijoje lietaus vanduo.
Izraelis taip pat yra tarp pasaulinių lyderių išgaunant ir paskirstant vandens resursus. Anot ekspertų, tokios šalys kaip Indija galėtų perimti geruosius pavyzdžius, siekiant išspręsti savo vandens trūkumo problemas.
