Tyrimas rodo, kad didesnis vaisių ir daržovių suvartojimas yra susijęs su geresne vidurinės mokyklos mokinių psichine gerove, o maistingi pusryčiai ir pietūs yra susiję su visų amžiaus grupių mokinių emocine gerove.
Išvados, paskelbtos žurnale „BMJ Nutrition Prevention & Health“, paskatino ekspertus paraginti įtraukti sveiką mitybą į visuomenės sveikatos strategijas, siekiant pagerinti vaikų psichinę sveikatą. Duomenys rodo, kad šiuo metu blogėja jaunų žmonių psichinė sveikata.
Naujasis tyrimas yra pirmasis, kai mokslininkai ištyrė ryšį tarp moksleivių suvalgomų vaisių ir daržovių kiekio, pusryčių ir pietų pasirinkimo ir psichinės gerovės.
Pagrindinė tyrėja, profesorė Ailsa Welch iš Rytų Anglijos universiteto Noridžo medicinos mokyklos sakė: „Nors sąsajos tarp mitybos ir fizinės sveikatos yra gerai suprantamos, iki šiol nebuvo daug žinoma, ar mityba turi įtakos vaikų emocinei gerovei.“
„Mes žinome, kad prasta psichinė savijauta yra svarbi jaunimo problema ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – pridūrė profesorė.
Jos komanda išanalizavo beveik 9 000 vaikų duomenis iš 50 pradinių ir vidurinių mokyklų visame Norfolke, gautus iš Norfolko vaikų ir jaunimo sveikatos ir gerovės apklausos. Dalyviai patys pranešė apie mitybos pasirinkimą ir dalyvavo psichinės gerovės testuose, apimančiuose linksmumą, atsipalaidavimą ir tarpasmeninius santykius. Tyrime buvo atsižvelgta į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos, įskaitant neigiamą vaikystės patirtį ir situacijas šeimose.
„Kalbant apie mitybą, mes nustatėme, kad tik maždaug ketvirtadalis vidurinės mokyklos vaikų ir 28 proc. pradinių klasių vaikų pranešė valgantys rekomenduojamus penkis vaisius ir daržoves per dieną, – sakė A. Welch. – Maždaug vienas iš 10 vaikų nevalgė jokių vaisių ar daržovių.“
„Daugiau nei vienas iš penkių vidurinės mokyklos vaikų ir vienas iš dešimties pradinių klasių vaikų nevalgė pusryčių. Ir daugiau nei vienas iš 10 vidurinės mokyklos vaikų nevalgė pietų“, – pridūrė ji.
Daktaras Richardas Hayhoe, taip pat iš Rytų Anglijos universiteto Norwich medicinos mokyklos, sakė: „Ypač tarp vidurinių mokyklų moksleivių užfiksuotas tikrai stiprus ryšys tarp maistingos dietos, kurioje yra vaisių ir daržovių, ir geresnės psichinės savijautos“.
Remiantis duomenimis, iš 30 mokinių 21 valgo įprastus pusryčius, o mažiausiai keturi prieš pradėdami pamokas ryte nėra pavalgę ar atsigėrę. Trys mokiniai eina į popietines pamokas be pietų.
„Vaikai, kurie valgė tradicinius pusryčius, jautėsi geriau nei tie, kurie tik užkandžiavo ar gėrė, – sakė R. Hayhoe. – Tačiau vidurinių mokyklų moksleivių, kurie pusryčiams gėrė energetinius gėrimus, psichinės gerovės rodikliai buvo ypač žemi, netgi žemesni nei tų, kurie nevalgė pusryčių“.
