Slovjanskas, Ukraina, Maskva, balandžio 14 d. („Reuters“ -BNS). Prorusiški separatistai, kurie tvirtina priklausantys „Donecko Liaudies Respublikai“ rytinėje Ukrainos dalyje, pirmadienį kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, prašydami padėti jiems apsiginti nuo Ukrainos vyriausybės pajėgų.
Slovjansko miesto administracijos būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje separatistų lyderis paprašė V.Putino „asmeniškai atkreipti dėmesį į bręstančią padėtį ir padėti mums, kiek tik gali“.
Rusijos prezidentas V.Putinas, didžiai sunerimęs, stebi padėtį Ukrainoje, pareiškė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Paklaustas apie V.Putino reakciją į prašymus įsikišti, D.Peskovas atsakė: „Deja, ateina gana daug panašių kreipimųsi iš rytinių Ukrainos regionų asmeniškai Putinui, prašoma pagalbos, įsikišimo vienokiu ar kitokiu pavidalu“.
„Rusijos prezidentas labai sunerimęs stebi padėties šiuose regionuose raidą“, – pažymėjo D.Peskovas ir pridūrė, kad „tai ir viskas, ką aš galiu pasakyti apie tai“.
Pasak BBC korespondento, Dar D.Peskovas nurodė, kad Kremliuje nesvarstoma mažinti Rusijos mokestį Europos Tarybai.
Anksčiau Rusijos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Aleksejus Puškovas buvo pareiškęs, kad Rusija gali mažinti savo indėlį į Europos tarybos biudžetą, kuris šiuo metu sudaro 4 proc.
(papildyta 16.47) Ukrainos lyderis kviečia JT prisijungti prie „antiteroristinės operacijos“
Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pirmadienį pakvietė Jungtines Tautas (JT) prisidėti prie jo kariuomenės vykdomos „antiteroristinės operacijos“ prieš Kremlių palaikančius kovotojus, užėmusius pastatus šalies rytinėje dalyje.
„Mes neprieštaraujame ir sveikiname, jei su jūsų pagalba bus atlikta bendrą antiteroristinė operacija rytuose. Tada specialistai ir stebėtojai patys galės įsitikinti mūsų veiksmų teisėtumu ir teisingumu“, – sakė Ukrainos lyderis JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui), o jo žodžius perdavė Aukščiausiosios Rados spaudos tarnyba.
O.Turčynovas paminėjo, kad padėtis šalies rytuose skiriasi nuo buvusios Kryme, „nes dauguma gyventojų nenori palaikyti separatistų“.
Parlamento vadovas dar pranešė, kad šiuo metu pradėta didelio masto operacija civiliams Ukrainos piliečiams apginti.
„Ukrainos piliečiai prašo apginti juos nuo terorizmo ir ginkluotų nusikaltėlių. Mes negalime palikti savo piliečių vienų akis į akį su ginkluotais teroristais, kurie grasina jų gyvybei ir sveikatai ir mėgina sudraskyti šalį į gabalus“, – sakė O.Turčynovas.
Pasak jo, valdžia imasi priemonių, „kurios turi stabilizuoti padėtį regione“. Jis paaiškino, kad kalbama apie įstatymų leidybos reformavimą, kad būtų decentralizuota valdžia.
„Turima omenyje teritorinių bendruomenių įgaliojimų išplėtimą, vykdomųjų valdžios organų formavimas vietinėse tarybose, regionų materialinio ir finansinio savarankiškumo plėtojimas“, – nurodė O.Turčynovas.
Jis pabrėžė, kad valdžia pasirengusi bendradarbiauti su visų Ukrainos regionų atstovais, jog su visais būtų užmegztas konstruktyvus dialogas, „bet terorizmui ir Rusijos agresijai mes priešinsimės“.
Ban Ki-moonas pažymėjo, kad Ukrainos valdžia žengė tuos žingsnius, „kurių reikėjo padėčiai sureguliuoti visoje Ukrainoje, taip pat ir rytuose bei pietuose“.
„Noriu išreikšti savo visišką palaikymą Jums asmeniškai ir Ukrainos liaudžiai. Jūs galite visiškai pasikliauti Jungtinėmis Tautomis kaip savo partnere. Aš padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad padėtis išsispręstų taikiai“, – reziumavo JT generalinis sekretorius.
(papildyta 16.24) Kijevas kaltina Maskvą siekiu sužlugdyti keturšales derybas Ženevoje
Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) tvirtina, kad Rusija nori sužlugdyti keturšales derybas Ženevoje.
„Rusija bijo derybų Ženevoje. Turime pagrindo manyti, kad Rusija darys viską, kas įmanoma, kad žlugtų derybos, kurios numatytos balandžio 17 dieną“, – pareiškė Ukrainos URM viceministras Danyla Lubkivskis.
URM informacinės politikos departamento vadovas Jevhenas Perebyjnisas, savo ruožtu, pabrėžė, kad Ukraina pasirengusi šioms deryboms ir jau patvirtino, jog jose dalyvaus laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia.
„Jeigu šios derybos bus sužlugdytos, tai dėl Rusijos kaltės; nes ji, mūsų nuomone, stengiasi daryti viską, kad sutrukdytų šioms deryboms“, – sakė J.Perebyjnisas.
Kaip anksčiau rašė „Reuters“, tikėtasi, kad per ketvirtadienį Ženevoje vyksiančias derybas su Jungtinėmis Valstijomis, ES ir Ukraina Rusija veikiausiai pareikalaus, jog Kijevas turi likti už NATO ir ES ribų, kad Ukrainos regionams turi būti suteikta didesnė autonomija, o rusakalbiams – sudarytos sąlygos plačiau vartoti savo gimtąją kalbą.
Kremlius jau kelis mėnesius siūlo Ukrainos federalizacijos idėją. Vasarį pagrindinis V.Putino patarėjas Ukrainos reikalams pasiūlė, kad tos šalies regionai netgi galėtų vykdyti skirtingą užsienio politiką: pramoninės rytų sritys labiau susisaistytų su Rusija, o ukrainietiškai kalbantys Vakarų regionai stiprintų ryšius su ES.
Tuo tarpu Kijevas žada sustiprinti regionų valdžios galias, tačiau atmeta „federalizmą“. Ukrainos vyriausybė taip pat atsižvelgė į rusakalbiams itin opų klausimą, atsisakydama planų paskelbti ukrainiečių kalbą vienintele valstybine kalba
(papildyta 16.08) Užimtas Slaviansko oro uostas
Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame prorusiški separatistai pareiškė, kad užėmė Slaviansko oro uostą.
Separatistai pareiškė, kad jie stengiasi apsisaugoti nuo „smogikų iš Kijevo pasirodymo“.
(papildyta 15.44) „Žalieji žmogeliukai“ Slavianske apsiginklavo sunkiaisiais ginklais: kulkosvaidžiais ir granatsvaidžiais
Ukrainos „karštajame taške“ Slavianske žurnalistai užfiksavo kelis karinius sunkvežimius, kuriuose, liudininkų teigimu, atvežta ginkluotė separatistams, rašo unian.net.
Iš žurnalistų, bandžiusių nufotografuoti atvykėlius, atėmė atmintines, nors anksčiau žiniasklaidos priemonių atstovams nebuvo trukdoma dirbti.
Teigiama, kad 15 val. Slaviansko „žalieji žmogeliukai“ turėjo surengti spaudos konferenciją.
LB.ua žurnalistas pas smogikus pastebėjo iki tol nematytą ginkluotę – granatsvaidžius, kulkosvaizdžius ir Dragunovo snaiperių ginklus.
Anksčiau „žalieji žmogeliukai“ pranešė, kad atvyko jie iš Krymo, praneša unian.net.
(papildyta 15.13) Rytų Ukrainos Horlivkos mieste prorusiški aktyvistai užėmė dar vieną vyriausybinį pastatą
Prorusiški aktyvistai pirmadienį užėmė milicijos pastatą dar viename mieste rytų Ukrainoje, kur didelę gyventojų dalį sudaro rusakalbiai, ignoruodami vyriausybės perspėjimus, kad ji ketina imtis jėgos prieš maištininkus.
Dešimtys įniršusių vyrų svaidė akmenis, daužė langus ir įsiveržė į milicijos skyrių Horlivkos mieste, esančiame netoli nuo sienos su Rusija. Dar šimtai žmonių juos drąsino pritariančiais šūksniais. Tiršti balti dūmai kilo iš įėjimo į pastatą, ant kurio sukilėliai iškėlė Rusijos vėliavą.
Įvykiai Horlivkoje yra naujausi neramumai Ukrainos rytiniuose ir pietiniuose regionuose, kuriuose prorusiškos ginkluotos jėgos užėmė arba blokavo vyriausybinius pastatus bent devyniuose miestuose, reikalaudamos didesnės autonomijos nuo centrinės vyriausybės ir glaudesnių ryšių su Rusija.
Oleksandras Sapunovas, vienas iš pastato Horlivkoje šturmo dalyvių, sakė, kad aktyvistai kovoja prieš Kijevo vyriausybės statytinius, įskaitant vietos milicijos vadą, ir norintys paskirti savo lyderius.
„Žmonės atėjo jam pasakyti, kad jis (milicijos viršininkas) yra Kijevo chuntos marionetė ir kad jie jo nepriims“, – pabrėžė O.Sapunovas.
Vienas iš maištininkų vėliau paskelbė, kad dalis milicininkų perėjo į jų pusę, pasilikdami savo ginklus, ir toliau dirbs tvarkos sergėtojais.
Šimtai žmonių prie pastato skandavo „Referendumas!“ ir „Rusija!“
Vienas vyras užlipo ant stogo, norėdamas iškelti Rusijos vėliavą. Jį pradėjo vytis milicininkas, išlindęs pro stoglangį, ir tas vyras nukrito nuo stogo. Po kelių minučių tas pats milicininkas buvo išneštas iš pastato sukruvinta galva ir įkeltas į greitosios pagalbos automobilį.
Vidaus reikalų ministro pavaduotojas Mykola Velyčkovyčius pirmadienį pripažino, kad kai kurie milicininkai rytiniuose regionuose pereina į protestuotojų pusę.
„Rytuose matėme milicijos sabotažo atvejų“, – jis sakė žurnalistams.
Kijevo vyriausybė ir Vakarų pareigūnai kaltino Maskvą kurstant tuos protestus, sakydami, kad tie įvykiai panašūs į scenarijų Kryme, kuris buvo aneksuotas Rusijos praeitą mėnesį.
Nuo vasario pabaigos, kai Kremliaus palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo į Rusiją, Maskva ragino Kijevą atlikti konstitucinę reformą, pagal kurią Ukraina taptų federacine valstybe.
Ukrainos vyriausybės paskelbto ultimatumo prorusiškiems kovotojams sudėti ginklus ir palikti užimtus pastatus terminas praėjo be jokių pasekmių, ir kol kas nepastebima, kad būtų imamasi kokių nors jėgos veiksmų prieš maištininkus.
Vyriausybė kol kas niekaip nekomentavo fakto, kad ultimatumo terminas išseko.
Tačiau naujienų agentūra „Interfax“ citavo neramios Donecko srities gubernatorių Serhijus Tarutą, kuris sakė, kad regione vyksta „antiteroristinė operacija“.
S.Taruta neatskleidė detalių, kokių veiksmų bus imtasi per šią operaciją. Gubernatorius neturi įgaliojimų paskelbti tokią operaciją, todėl tikėtina, kad jis tą įsakymą gavo iš aukštų saugumo pareigūnų Kijeve.
Pasak S.Tarutos, tos akcijos tikslas – „apsaugoti taiką ir tvarką mūsų krašte, kurią šiuo metu iš mūsų ciniškai ir šaltakraujiškai atiminėja ginkluoti, agresyvūs fanatikai“.
„Jie yra teroristai, ir mes neleisime jiems valdyti mūsų krašto“, – perspėjo gubernatorius, nepateikdamas daugiau operacijos detalių.
(papildyta 13.49) Horlovkos milicijos būstinę užėmė separatistai
Horlovkos milicijos būstinė užimta separatistų. Vietos asmenų paskirtas naujas milicijos vadovas, dalis pareigūnų perėjo į sukilėlių pusę. Buvusio milicijos vado likimas nėra aiškus, pranešama, kad "jam ruošiamas teismas". Pranešama, kad bent vienas žmogus šturmo metu nukentėjo kai "buvo numestas nuo stogo".
Live streaming video by Ustream
(papildyta 13.43) Kijevas sukilusiems Ukrainos rytams žada referendumą dėl šalies vienybės
Naujoji Ukrainos valdžia neatmeta galimybės surengti referendumą dėl valstybės modelio, kurio reikalauja prorusiški protestuotojai rytiniuose regionuose, pareiškė parlamento vadovas ir laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas, pridūręs, kad yra įsitikinęs, jog toks balsavimas atskleistų daugumos gyventojų palaikymą šalies vienybei.
Prorusiški kovotojai, užiminėjantys vyriausybinius pastatus kai kuriuose regionuose, tarp jų Donecko, reikalauja surengti vietos referendumu dėl vietos valdžios galių sustiprinimo arba galimybės prisijungti prie Rusijos Federacijos.
Tačiau O.Turčynovas neišreiškė palaikymo tokiems reikalavimams, sakydamas, kad sutiktų tik su nacionaliniu referendumu dėl Ukrainos būsimojo statuso.
Tokio balsavimo baigtis būtų visiškai aiški, nes Kijevas ir ukrainietiškai kalbantys vakarų regionai atmeta federalizacijos idėją.
„Pastarosiomis dienomis buvo daug kalbų apie nacionalinį referendumą“, – O.Turčynovas sakė pirmadienį per parlamentinių frakcijų seniūnų ir komitetų pirmininkų pasitarimą Kijeve.
„Mes ne prieš, kad referendumas būtų surengtas, – pridūrė laikinasis prezidentas, kurio pasisakymą transliavo nacionalinė televizija. – Esu tikras, jog didelė ukrainiečių dauguma per tą referendumą, kuris, jeigu parlamentas taip nuspręstų, galėtų būti surengtas kartu su prezidento rinkimais, palaikytų nedalomą, nepriklausomą, demokratinę ir vieningą Ukrainą.“
„Esu tuo įsitikinęs ir neabejoju, kad visi čia sėdintys palaiko tokią poziciją“, – pridūrė O.Turčynovas.
Surengti tokį referendumą reikalavo separatistiniais sukilėliai rytų Ukrainoje.
Pirmalaikius prezidento rinkimus gegužės 25 dieną buvo nutarta surengti po to, kai vasario pabaigoje iš šalies pabėgo Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, nuverstas per provakarietiškų demonstrantų revoliuciją.
Už Kremliaus valdymą pasisakantys protestuotojai rytiniuose regionuose baiminasi prarasti savo teisę laisvai vartoti rusų kalbą, taip pat potencialios vietos ekonomikos griūties, jeigu šalies vyriausybė nutrauktų ryšius su artima ir istorine Ukrainos sąjungininke Maskva.
Ukrainos naujieji lyderiai jau sudarė politinės partnerystės sutartį su Europos Sąjunga (ES) ir tikriausiai pasirašys susitarimą dėl ekonominių ryšių bei prekybos vėliau šiais metais.
O.Turčynovas pridūrė, kad Ukrainos rytuose bus pradėta antiteroristinė organizacija, kurioje dalyvaus ginkluotosios pajėgos, jeigu sukilėliai nesudės ginklų.
Pasak lyderio, Donbaso regionas „bus greitai stabilizuotas“.
(papildyta 13.41) Rusija reikalauja paaiškinimų dėl pranešimų apie numanomą CŽV vadovo vizitą Kijeve
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Maskva norėtų sulaukti Vašingtono paaiškinimų dėl Rusijos žiniasklaidos pranešimų, esą JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Johnas Brennanas (Džonas Brenanas) savaitgalį apsilankė Ukrainos sostinėje.
„Norėtume suprasti, ką reiškia pranešimai apie nepaprastąjį CŽV direktoriaus, pono Brennano, vizitą Kijeve, – S.Lavrovas sakė žurnalistams Maskvoje. – Kol kas negavome jokių protingų paaiškinimų.“
Vakarai kaltino Maskvą tuo, kad ji kursto neramumus Ukrainos rusakalbių regionuose, teikdama logistinę paramą separatistams ir siųsdama ten savo specialiųjų tarnybų atstovus.
Tačiau S.Lavrovas paneigė, kad Rusijos saugumo tarnybos FST ar karinės žvalgybos GRU nariai veikia Rytų Ukrainoje.
„Mes nesikišame į Ukrainos vidaus reikalus. Tai prieštarauja mūsų interesams“, – sakė jis žurnalistams.
Naujienų agentūra „Interfax“, cituodama šaltinį Ukrainos parlamente, sekmadienį pranešė, jog CŽV direktorius savaitgalį apsilankė Kijeve, kad susitiktų su Ukrainos lyderiais.
Pasak šaltinio, J.Brennanas, kuris keliavo su išgalvotu vardu, rekomendavo provakarietiškai Ukrainos vadovybei panaudoti jėgą prieš promaskvietiškus aktyvistus šalies rytuose.
(papildyta 11.54) Kijevas neatmeta galimybės surengti referendumą dėl valstybės modelio per prezidento rinkimus, sako laikinasis lyderis
Ukrainos parlamento vadovas ir laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas neatmeta galimybės surengti šalies masto referendumą dėl valstybės modelio per pirmalaikius prezidento rinkimus gegužės 25 dieną.
„Esu tikras, jog didelė ukrainiečių dauguma per tą referendumą, kuris, jeigu parlamentas taip nuspręstų, galėtų būti surengtas kartu su prezidento rinkimais, palaikytų nedalomą, nepriklausomą, demokratinę ir vieningą Ukrainą“, – jis sakė pirmadienį per parlamentinių frakcijų seniūnų ir komitetų pirmininkų pasitarimą Kijeve.
„Esu tuo įsitikinęs ir neabejoju, kad visi čia sėdintys palaiko tokią poziciją“, – pridūrė O.Turčynovas.
(papildyta 11.27) Kol valdžia delsia su šturmu, dar viename Ukrainos mieste apsiausta milicijos būstinė
Šiandien apie 150 separatistų apsiautė ir bando patekto į Horlovkos milicijos padalinį, praneša unian.net. Jie reikalauja, kad milicija paklustų jų reikalavimams.
Teisėsaugininkai užsibarikadavo ir ruošiasi gintis nuo galimo šturmo. Separatistai užtvėrė Lenino prospektą, judėjimas juo uždraustas, praneša „Novosti Donbassa“.
(papildyta 11.31) Ukrainos separatistams ignoruojant ultimatumą, vyriausybė ruošiasi puolimui
Ukrainoje pirmadienį suėjo Kijevo vyriausybės nustatytas terminas, iki kurio prorusiški separatistai turėjo sudėti ginklus ir palikti užimtus vyriausybinius pastatus rytiniuose miestuose, priešingu atveju grasinant surengti didelę „antiteroristinę operaciją“.
Pirmadienį 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku suėjus Kijevo nustatytam terminui, vienas „Reuters“ korespondentas rytiniame Slovjansko mieste pranešė nepastebėjęs jokių ženklų, kad sukilėliai būtų paklusę šiam ultimatumui.
Supykęs dėl vieno saugumo pareigūno žūties ir dviejų jo ginklo draugų sužalojimo netoli Slovjansko, laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas sekmadienį perspėjo sukilėlius, kad neįvykdžius vyriausybės reikalavimų bus surengta didelio masto saugumo pajėga operacija.
Rusiją aneksavo Krymo regioną, kai Kremliaus palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš šalies po kelis mėnesius vykusių provakarietiškų jėgų protestų.
O.Turčynovas ir kiti lyderiai kaltina Maskvą kurstant ir organizuojant separatistų neramumus Slovjanske ir kituose rytiniuose Ukrainos miestuose, kuriuose gyvena daug rusakalbių.
„Neleisime Rusijai pakartoti Krymo scenarijaus Ukrainos rytiniuose regionuose", – O.Turčynovas pareiškė sekmadienio vakarą.
Proeuropietiškos Kijevo valdžios sprendimas panaudoti jėgą gali dar labiau padidinti konfrontaciją su Rusija. Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodymą surengti planuojamą karinę operaciją vadina nusikalstamu įsakymu ir ragina Vakarų šalis spausti savo sąjungininkus Ukrainos vyriausybėje.
Slovjanske Rusijos vėliava pirmadienį ryte tebebuvo iškelta ant milicijos būstinės – vieno iš dviejų pastatų, kuriuos laiko užėmę separatistai. Ginkluoti kaukėti vyrai tebebudėjo prie barikadų, pastatytų prie milicijos skyriaus iš smėlio maišų.
Atvažiavęs sunkvežimis, regis, atgabeno daugiau padangų, kurios kraunamos ant barikadų, kad jas sutvirtintų.
Mieste tvyrojo didelė įtampa. Žmonės mėgino dirbti kaip įprasta, tačiau švietimo įstaigos buvo uždarytos, o tėvams buvo patarta neišleisti vaikų iš namų.
38 metų banko darbuotojas Oleksejus Myzenka buvo savo įprastoje darbo vietoje, bet nurodė, kad kartu su žmona paragino savo sūnų, studijuojantį rytiniame Charkovo mieste, neiti į paskaitas pirmadienį.
„Nenorime, kad jam kas nutiktų, - sakė O.Myzenka. – Aišku, kad kai kurie žmonės išsigandę. Tačiau ji vis tiek laukia eilėse savo pensijų.“
O.Myzenka pridūrė, kad jo žmona, dirbanti mokytoja, telefonu gavo miesto administracijos perspėjimą, jog pamokos atšaukiamos iki atskiro pranešimo.
62 metų Iryna Zemlianskaja, dirbanti vaistininke, sakė: „Aš einu į darbą. Jie žadėjo panaudoti jėgą daug kartų, tačiau nieko nepadarė. Niekas daugiau nebebijo.“
(papildyta 10.10) Per savaitgalį žuvo keturi žmonės, du iš jų – SBU pareigūnai
Ukrainos Donecko srities „karštajame taške“ – Slavianske, nuo smogikų rankų žuvo keturi žmonės, praneša TSN.ua.
Du Ukrainos saugumo (SBU) karininkai buvo sušaudyti prie įvažiavimo į miestą, o mašiną, kurioje sėdėjo civiliai nežinomi asmenys sušaudė viduryje gatvės.
Slavianske šiandien uždarytos mokyklos ir darželiai, pranešama TSN.ua.
Situacija mieste įtempta. Gyventojai į gatvę išeina tik dėl svarbių priežasčių.
Savo ruožtu, separatistai ruošiasi kariuomenės šturmui.
Primename, kad šeštadienį grupė smogikų užėmė Slaviansko milicijos nuovadą.
(papildyta 09.44) Ukrainos separatistai nevykdo vyriausybės paskelbto ultimatumo
Ukrainos vyriausybės nustatytas terminas, iki kurio prorusiški separatistai turėjo sudėti ginklus rytiniame Slovjansko mieste, suėjo pirmadienį, tačiau nepastebėta jokių ženklų, jog sukilėliai jam paklustų, pranešė vienas naujienų agentūros „Reuters“ korespondentas.
Pasak jo, Rusijos vėliava pirmadienį 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku tebebuvo iškelta ant milicijos būstinės – vieno iš dviejų pastatų, kuriuos laiko užėmę separatistai. Ginkluoti kaukėti vyrai tebebudėjo prie barikadų, pastatytų prie milicijos skyriaus iš smėlio maišų.
Atvažiavęs sunkvežimis, regis, atgabeno daugiau padangų, kurios kraunamos ant barikadų, kad jas sutvirtintų.
Ukrainos vyriausybė sekmadienį paskelbė siunčianti ginkluotąsias pajėgas, mėgindama atkurti savo valdžią gyvybiškai svarbiame rytiniame pramonės regione, ir sutriuškinti vis įžūlesniais tampančius prorusiškus separatistus, nors Kremlius ne kartą perspėjo nenaudoti jėgos.
Kaltindamas Maskvą neramumų kurstymu, Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas per televiziją pareiškė, kad ši „didelio masto antiteroristinė operacija“ užtikrins, kad Rusija negalės „pakartoti Krymo scenarijaus Ukrainos rytuose“.
O.Turčynovas pažadėjo suteikti amnestiją visiems, kas sudės ginklus iki pirmadienio ryto.
Faktas, jog ginkluotosios pajėgos naudojamos vietoj milicijos, atskleidžia susirūpinimą dėl teisėsaugos patikimumo.
Milicijos pareigūnai neretai pasirodydavo esantys nepajėgūs arba nenorintys pasipriešinti ginkluotiems prorusiškiems aktyvistams ir kitiems Maskvos šalininkams, užiminėjant svarbių valstybinių įstaigų būstines.
Maskva yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos rytinės sienos, todėl baiminamasi, kad Rusija gali pasinaudoti neramumais regionuose, kuriuose gyvena daug rusakalbių, kaip dingstimi invazijai.
Sekmadienio vakarą kalbėdamas per Rusijos valstybinę televiziją, nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius kaltino JAV centrinę žvalgybos valdybą (CŽV) pakursčius Kijevo naujosios vyriausybės sprendimą panaudoti jėgą. Tačiau CŽV tuos kaltinimus atmetė ir pareiškė, kad jie „visiškai klaidingi“.
V.Janukovyčius tvirtino, jog CŽV direktorius Johnas Brennanas (Džonas Brenanas) susitiko su Ukrainos naujaisiais lyderiais ir „faktiškai sankcionavo ginklų panaudojimą ir išprovokavo kraujo praliejimą“.
CŽV atstovas Deanas Boydas (Dinas Boidas) pažymėjo, kad agentūra nekomentuoja J.Brennano kelionės planų, tačiau „pareiškimas, jog direktorius Brennanas skatino Ukrainos valdžią rengti taktines operacijas Ukrainoje yra visiškai klaidingi“.
Ukraina dabar įžengusi „viena koja į pilietinį karą“, – pareiškė V.Janukovyčius, sėdėdamas greta savo buvusio generalinio prokuroro ir vidaus reikalų ministrų.
Šie ankstesnio režimo pareigūnai labiausiai kursto provakarietiškų protestuotojų įtūžį dėl jėgos naudojimo per kelis mėnesius trukusias demonstracijas, kurias išprovokavo V.Janukovyčiaus sprendimas nusigręžti nuo glaudesnių santykių su Europos Sąjunga (ES) ir grįžti prie draugystės su Rusija.
V.Janukovyčius pabėgo į Rusiją vasarį, sakydamas, jog baiminosi dėl savo gyvybės.
Anksčiau sekmadienį Ukrainos specialiosios pajėgos įsitraukė į susišaudymą su prorusiškais kovotojais rytiniame Slovjansko mieste.
Kiek žinoma, tai buvo pirmasis ginkluotas susirėmimas rytiniame regione, kur ginkluoti prorusiški aktyvistai užėmė kai kuriuo svarbių valstybinių institucijų pastatus, reikalaudami surengti referendumus dėl autonomijos ir galimo prisijungimo prie Rusijos. Panašų scenarijus praeitą mėnesį lėmė Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją.
Kaip pranešama, per susirėmimą Slovjanske žuvo vienas Ukrainos saugumo pareigūnas, o dar bent du buvo sužeisti.
Sakydamas, kad tos atakos yra „Rusijos agresija“, vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas sekmadienį rašė socialiniame tinkle „Facebook“, jog iš maždaug 12 tūkst. savanorių bus suformuotos specialiosios pajėgos, kurioms bus patikėta priešintis prorusiškų jėgų išpuoliams jų regionuose.
Rusijos URM skubiai pareiškė, kad O.Turčynovo pasirašytas įsakas yra „nusikalstamas“, taip pat kaltino Ukrainos pareigūnus naudojant radikalių neonacių pajėgas.
Vienintelės patvirtintos aukos Slovjanske buvo Ukrainos vyriausybinių pajėgų nariai.
O.Turčynovas sakė, kad per susišaudymą sekmadienį žuvo vienas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) kapitonas, o du pulkininkai buvo sužeisti.
Prezidentas sakė, jog dėl tos atakos atsakingi prorusiški kovotojai.
Ukrainos URM sekmadienio popietę paskelbė pranešimą, kaltindama „Rusijos specialiąsias tarnybas ir diversantus“ kurstant neramumus, taip pat žadėjo pateikti „konkrečių įrodymų“, jog Rusija įsitraukusi į šiuos neramumus, per ketvirtadienį Ženevoje planuojamą surengti viršūnių susitikimą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
