Tačiau su pandemija išseko ne tik turistų srautai. Odesa buvo tapusi svarbiausiu tašku milžiniškame nusikalstamos veiklos tinkle, kuris apėmė Ukrainą ir Rusiją bei kuris veikė net tokiuose tolimuose kraštuose kaip Afganistanas ir Andai. Šis tinklas buvo „stipriausios nusikalstamos ekosistemos Europoje“ dalis, tikino ekspertų grupė „Global Initiative against Transnational Organised Crime“ (GITOC).
Rusijos invazija nusikalstamą pogrindį sukrėtė lyg žemės drebėjimas. Didžioji dauguma užkietėjusių Ukrainos mafiozų nustojo bendradarbiauti su savo kolegomis iš Rusijos. Vienas jų sakė: „Mes esame vagys, esame prieš bet kokią valdžią, bet nusprendėme, kad turime palaikyti Ukrainą“. Pelningi heroino kontrabandos maršrutai turi būti pergalvojami, o tai turi įtakos už tūkstančių mylių įsikūrusių nusikalstamų sindikatų gaunamam pelnui. Jei šie trikdžiai greitu metu nebus pašalinti, jie gali pakeisti pasaulinį nusikalstamo pasaulio veidą. Tai taip pat pakeistų ir Ukrainą.
Ši šalis su korupcija kovoja dar nuo tada, kai 1991 m. paliko Sovietų Sąjungą. 2013–2014 m. Maidano revoliucija nuvertė korumpuotą prezidentą ir dalį jį rėmusių oligarchų. 2019 m. Ukrainos prezidentu buvo išrinktas Volodymyras Zelenskis, kuris rinkiminės kampanijos metu žadėjo kovoti su korupcija ir priimti mafiją naikinančias reformas. Tačiau, geriausiu atveju, jam pavyko įgyvendinti tik pusėtiną valymą. Prieš invaziją, pagal GITOC sudarytą nusikalstamumo indeksą, Ukraina buvo 34-oje vietoje iš 193 šalių, o Europoje ji užėmė trečiąją vietą. Ukraina taip pat gavo labai prastus įvertinimus pagal korupcijos suvokimą.
Iki 2022 m., vyriausybės kontroliuojamų Ukrainos vietų pogrindyje vis įsižiebdavo žiaurios kovos tarp įvairių grupių. Nepaisant to, buvo trys aspektai, siejantys Ukrainą su pasaulinėmis juodosiomis rinkomis. Pirmasis buvo kontrabandos „supergreitkelis“, jungęs Rusiją bei Ukrainą ir ėjęs per kai kurias Rytų Ukrainos dalis, kurias Rusija okupavo dar 2014 m. Antra, Odesos ir kitų Juodosios jūros uostai tapo pasauliniais kontrabandos centrais. O galiausiai, Ukrainoje veikė eksportui gaminamų nelegalių prekių fabrikai.
Tokia infrastruktūra leido sukurti skirtingus verslo modelius skirtingiems produktams. Per Ukrainą ėjo alternatyva Afganistanui tapę heroino platinimo keliai, kuriais narkotinės medžiagos galėjo pasiekti teritorijas nuo Balkanų iki Kaukazo. Prieš karą Ukrainoje konfiskuoti heroino kiekiai buvo ketvirti pagal dydį Europoje. Čia per Juodąją jūrą iš Lotynų Amerikos atkeliaudavo ir kokainas. Patys mafiozai į Aziją ir Afriką eksportavo ginklus, ypač iš Mykolajivo uosto. 2020 m. Ukraina aplenkė Kiniją ir tapo didžiausiu nelegalaus tabako šaltiniu Europoje. Augo ir vietinė amfetamino gamyba: 2020 m. Ukrainoje buvo aptiktos 67 nelegalios laboratorijos – didžiausias užregistruotas skaičius visame pasaulyje.
Karas viską pakeitė, nes, kaip teigiama naujoje Jungtinų Amerikos Valstijų vyriausybės ataskaitoje, sukūrė „tarptautinei neteisėtai prekybai nepriimtinos rizikos aplinką“. Juodosios jūros uostai buvo uždaryti arba jų veikla buvo smarkiai apribota. Riba, skirianti Ukrainos vyriausybės valdomas ir Rusijos okupuotas teritorijas, dabar tapo įtvirtinimų pilnu žudymo lauku, taip sunaikinant kvaišalų „supergreitkelį“. Ukrainos mobilizacija iš nusikalstamo pasaulio atėmė darbo jėgą, o karo padėties įvedimas sustabdė daugybę nusikalstamų veiksmų. Dėl komendanto valandos pasidarė daug sunkiau judėti naktį.
Ukrainos gangsteriai taip pat vengia savo kolegų iš Rusijos „Viena yra būti vadinamam nusikaltėliu, o visai kas kita – būti laikomam išdaviku“, – sakė Markas Galeotti, knygos „The Vory: Russia’s Super Mafia“ autorius. Ištikimybę Ukrainai skatina ne tik siekis suvaldyti rizikas, bet ir patriotizmas. „Jei būtume prijungti prie Rusijos, daugelis kalėjime sėdinčių vaikinų galimai būti išvežti, – aiškino vienas nusikaltėlis. – Rusijos sargybiniai negailestingi. Nė vienam iš mūsų to nereikia. Taigi mes imsimės šio nešvaraus darbo Ukrainos labui“.
Dabar kontrabandos keliai pergalvojami taip, kad aplenktų Ukrainą, o to pasekmės jaučiamos visame pasaulyje. Turkijos muitinės pareigūnai teigia, kad per sieną su Iranu pradėjo plūsti daug didesni kiekiai heroino ir metamfetamino.
Lietuvos pasienio pareigūnai pirmąjį 2022 m. ketvirtį pastebėjo, kad nelegalaus tabako apimtys per metus išaugo keturis kartus. Estijos pareigūnai, bendradarbiaudami su Europolu, praėjusiais metais Muugos uoste sugavo 3,5 tonų kokaino iš Lotynų Amerikos, kurio vertė siekė apie pusę milijardo eurų.
Ukrainos uostų Juodojoje jūroje blokavimas ir sustiprinta kontrolė Vakarų Europoje taip pat galimai paaiškina konfiskavimų padažnėjimą Rusijoje. Balandžio 10 d. Maskvoje pareigūnai konfiskavo beveik 700 kilogramų kokaino. O prie sienos su Baltarusija veikiančios grupuotės dabar pelnosi iš prabangos prekių kontrabandos į Rusiją, ypač dizainerių sukurtų rankinių.
Tačiau karas Ukrainos gaujoms atnešė ir naujų trumpalaikių galimybių. Viena jų – žmonių kontrabanda. Jungtinių Tautų Organizacija apskaičiavo, kad šiuo metu Europoje glaudžiasi apie 5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, o remiantis istorinių tendencijų statistika, maždaug 100 000 jų gali tapti prekybos žmonėmis aukomis.
Atsirado ir slapto šauktinių išgabenimo iš Ukrainos rinka. Kartais gali užtekti tik paslėpti vyrus, važiuojant pro Ukrainos pasų kontrolę. Mažiausiai 8 000 jų buvo sugauti, bandydami išvykti iš šalies, daugiausia į Moldovą arba Lenkiją. Pranešama, kad kontrabandininkai už šią paslaugą ima nuo 5 000 iki 10 000 eurų. Visgi kol kas prekybos žmonėmis mastai nėra tokie dideli, kokie galėtų būti. „To pasitaiko, – tikino aukštas Europolo pareigūnas, – bet daug rečiau, nei tikėjomės“.
Tikėtina, kad karas turės pragaištingą ilgalaikį poveikį nusikalstamumui Rusijoje. Autoriaus M. Galeotti teigimu, valstybė dar labiau sustiprino ryšius su organizuotais nusikaltėliais, kurie jau ir taip buvo įsitvirtinę, bet tik retkarčiais panaudojami. Už šalies ribų veikiantys Rusijos mafiozai privalo dalį savo pelno pervesti į vadinamąsias „juodąsias sąskaitas“, kurias gali pasiekti Rusijos šnipai, kad padengtų savo veiklos išlaidas.
Nusikaltėliai buvo kviečiami tapti Kremliaus žvalgybos agentais, ypač siekiant gauti karui labai reikalingų puslaidininkių, kuriems yra taikomas embargas. Vakarams priklausančių, bet Rusijoje veikiančių firmų perėmimas paskatins naują draugystės tarp nusikaltėlių ir Kremliaus bei jo įgaliotinių erą, o reikalavimas maskuoti tarpvalstybinius sandorius arba apeiti Vakarų finansų sistemą dar labiau sumažins skaidrumą ir atskaitomybę.
Tačiau ilgalaikės prognozės Ukrainai yra ne tokios aiškios. Įšalęs konfliktas gali sukelti tikrai didelę riziką. Prieš invaziją Ukrainoje buvo registruota apie 7–9 mln. legalių šaunamųjų ginklų. Žinoma, nelegalių ginklų galėjo būti lygiai tiek pat. Dabar ši šalis dar labiau perpildyta ginklų. Istorija rodo, kad karai skatina prekybą ginklais. Pavyzdžiui, ginklai iš Jugoslavijos buvo naudojami smurtiniams nusikaltimams visoje Europoje. Interpolo generalinis sekretorius Jürgenas Stockas perspėjo, kad gali padidėti prekyba šaulių ginklais. Tačiau kol kas situacija yra valdoma. „Mes nepastebime sistemingos ar organizuotos prekybos ginklais“, – tikino Europolo pareigūnas.
Suaktyvėti gali ir vidinė narkotikų gamyba. Amerikos vyriausybė neseniai pranešė, kad Ukrainoje daugėja mažesnių narkotikų laboratorijų tinklų, kurie pardavimui naudoja internetą, o pristatymui – pašto sistemą. Tačiau didžiausios rizikos yra susijusios su šalies atstatymu. Praėjusį mėnesį Pasaulio bankas apskaičiavo, kad Ukrainos atstatymui prireiktų 411 mlrd. JAV dolerių, įskaitant maždaug 92 mlrd. JAV dolerių transporto infrastruktūrai ir 69 mlrd. JAV dolerių būstui atstatyti. Tokie didelio masto projektai gali būti lengvai perimti mafijos, kuri apgauna viešųjų pirkimų sistemas, kad gautų prieigą prie žemės, subsidijų ir licencijų.
Vis dėlto, egzistuoja galimybė visam laikui užtikrinti organizuoto nusikalstamumo mažėjimą Ukrainoje. Didžiausios pastangos turi ateiti iš valstybės. Gruodžio mėnesio įstatymo projektu siekiama reformuoti miestų planavimą: susijusiuose vyriausybės dokumentuose teigiama, kad statybų pramonė yra linkusi „piktnaudžiauti valdžia“, „užsiimti korupcija“ ir „vengti bausmių“. Pasak „Reuters“, sausį V.. Zelenskis atleido keturis viceministrus ir penkis regionų gubernatorius. „Visos vidinės problemos, trukdančios valstybei, yra naikinamos“, – sakė jis.
Padėti gali ir išorės spaudimas: lėšos atstatymui, greičiausiai, bus gautos iš užsieniečių ir, tikėtina, ne už dyką. Praeis dar daugybė metų, kol Ukraina galės įstoti į Europos Sąjungą, tačiau jai artėjant prie europinių normų teisėsaugos srityje, kova su organizuotu nusikalstamumu gali palengvėti. Šaliai kandidatės statusas buvo suteiktas pernai birželį.
Organizuotos nusikalstamos veikos tyrėjai visame pasaulyje yra įsitikinę, kad karas ir socialinė sumaištis sukuria daug galimybių mafijai ir jų bendradarbiams. Tačiau neįprasta Ukrainos patirtis gali nulemti kitokį rezultatą. Karas nutraukė dešimtmečius gyvavusias fizines ir socialines „arterijas“, siejusias Ukrainos ir Rusijos nusikalstamus susivienijimus, ir tikėtina, kad artimiausiu metu šis ryšys nebus atkurtas. Karas taip pat suteikė Ukrainos valstybei tolesnį visuomenės palaikymą kovojant su oligarchija. Žinoma, nė vienas protingas žmogus nemano, kad kontrabanda Odesoje bus perkelta į muziejų. Tačiau yra tikimybė, kad Ukraina pagaliau nustos būti gangsterių rojumi.
