Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Kyjive. Nuo to laiko, kai į Ukrainą įsiveržė Rusija, ji čia lankosi jau antrą kartą ir atveža svarbią žinią. Jau kitą savaitę turėtų paaiškėti, ar Ukrainai bus suteiktas kandidatės stoti į Europos Sąjungą statusas.
„Šiandieninės diskusijos leis mums užbaigti savo vertinimą iki kitos savaitės pabaigos“, – kalbėjo ji.
V. Zelenskis sako, kad Ukrainos narystė turėtų būti svarbi ir pačiai Europos Sąjungai, nes Rusijos taikinys – visa Europa, o Ukraina, anot jo, tik pirmas kruvinų V. Putino planų etapas.
„Štai kodėl teigiamas Europos Sąjungos atsakymas į Ukrainos paraišką narystei gali būti atsakymas į klausimą, ar Europos projektas apskritai turi ateitį“, – aiškino prezidentas.
Savo ruožtu Ukrainos rytuose ir toliau verda mūšiai. Šalies pareigūnai skelbia, kad Ukrainos gynėjams pradeda trūkti amunicijos ir ragina Vakarus spartinti ginklų tiekimą. O anot britų žvalgybos, nors Rusijos pajėgos karščiausiame taške Severodonecke per pastarąją parą ir nepasistūmėjo, miesto gatvėse vyksta intensyvios kovos, tad abi pusės patiria daug nuostolių.
Tačiau V. Zelenskis dar kartą pabrėžia, kad Rusija su žeme lygina visą Donbasą.
„Rusija nori sunaikinti kiekvieną miestą Donbase. Kiekvieną. Neperdedu. Kaip Volnovachą, kaip Mariupolį. Griuvėsiai kadaise laimingų miestų, juodi gaisrų pėdsakai, sprogimų krateriai, – tai viskas, ką Rusija gali pasiūlyti savo kaimynams, Europai ir pasauliui. Tai bene greičiausias bet kurios valstybės visiškos degradacijos pavyzdys – kelias, kurį Rusijos valstybė nuėjo per 107 dienas“, – sako V. Zelenskis.
Beje, Kyjivas praneša, kad nuo karo pradžios jau žuvo 10 tūkstančių šalies gynėjų. Tačiau Ukraina tvirtina nukovusi gerokai daugiau priešų – iš viso 32 tūkstančius rusų karių.
Pati Rusija savo nuostolių nekomentuoja, tik viešina štai tokius propagandinius vaizdo įrašus, kaip neva mūšio lauke sužeistam rusų kariui atliekamos karą šlovinančios dainos.
Tuo tarpu Ukraina, Jungtinė Karalystė ir kiti tarptautiniai partneriai mėgina iš kalėjimo Donbase išgelbėti du britus ir marokietį, kuriuos separatistų valdžia nuteisė myriop. Jie baiminasi, kad siekiant įbauginti užsienio kovotojus Ukrainoje, tokių neteisėtų nuosprendžių bus ir daugiau.
„Raginame atšaukti šį sprendimą, neapsimetinėti, kad įvyko teismas ir suteikti šiems karo belaisviams teises, kurias jiems garantuoja Ženevos konvencija“, – kalbėjo Denis Krivošev, „Amnesty International“ atstovas.
O štai Amerikos prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad V. Zelenskis esą nenorėjo girdėti jo įspėjimų apie gresiančią Rusijos invaziją. Tačiau Ukrainos prezidentūra šiandien atšovė, kad tai Vakarai nenorėjo girdėti Ukrainos, kuri prašė Rusijai įvesti prevencines sankcijas dar prieš įsiveržiant į Ukrainą.
