Filmuotoje medžiagoje – Ukrainos karinės pozicijos. Dėl suprantamų priežasčių jų buvimo vieta yra laikoma paslaptyje. Tai ne priešakinė pozicija, o, sakytume, vieta, kur ukrainiečių kovotojai, dengdami užnugarį, gali padaryti pertrauką. Visa įranga užmaskuota, kad jos nepastebėtų rusų dronai. Čia įsikūrusi tankų kuopos dalis, tačiau kariškiai pirmiausia giriasi ne savo kovos mašinomis, o „paukščiais” – kvadrokopteriais, kurie tapo neatsiejama šiuolaikinio karo dalimi.
„Šios klasės dronai turi jutiklius kairėje, dešinėje, viršuje ir apačioje. Galime prie jo prieiti, žiūrėkite, jis traukiasi. Tai reiškia, kad mes negalėsime jam smogti. Jei kiekvienas tankų vadas turėtų tokį droną, mūsų karas būtų veiksmingesnis. Mažiau šovinių – tikslesnis pataikymas. Ir mažiau nelaimingų atsitikimų, kokie nutiko man“, – sako tanko vadas Romanas.
Tanko T-64 vadas Romanas demonstruoja savo droną „Skydio x2“. Dabar tai yra vienas iš jo ginklų, su kuriais jis keliauja į kovines misijas. Kovodamas su priešu karys naudoja droną, kad koreguotų savo tanko šūvius.
Kovotojo užduotis – pastatyti savo kovos mašiną tinkamoje vietoje, vėliau paleisti droną ir pamatyti priešo įrangą, į kurią reikia pataikyti. Visa tai daro ne aukštos kvalifikacijos žvalgybos karininkas, o eilinis tankų karininkas Romanas, kuris prieš penkis mėnesius išvyko į kovą – Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dieną.
„Jei aš, kaip tanko vadas, turiu droną, ramiai jį pakeliu virš tanko, šiek tiek paskrendu, jei reikia, ir tiesiogiai stebiu mūšio lauką. Galiu tiksliau šaudyti, koreguodamas savo sviedinių taikinius – kur jie skrieja, kur pataikau. Kuo mažiau šovinių naudoju, tuo tiksliau pataikau. O jei taikoma iš vieno į antrąjį, tuomet į ketvirtąjį, paskui į penktąjį – tai užtrunka labai ilgai. Šis kovos būdas yra greitesnis ir tikslesnis: išvažiuojate, per 10 minučių sunaikinate priešo taikinius ir pasitraukiate. Didžiausias privalumas yra tas, kad tanko vairuotojas nelaukia žvalgo nurodymų, o pats nustato priešo taikinius, įtraukdamas tik savo tanko įgulą. Matau paveiksliuką, matau termovizorių. Galiu tai daryti net naktį, nors naktį man to nereikia“, – sako Romanas.
Pasak Romano, tai ne tik taupo laiką, bet ir gali išgelbėti gyvybę. Jis sako, kad pirmą ir vienintelį kartą kare buvo sužeistas dėl to, kad per ilgai stovėjo pozicijoje ir laukė stebėtojo įsakymo.
„Jei kyla problemų su stebėtoju – į jį šaudoma, jis nemato, arba jo drono baterija silpna – šaudome pusantros valandos. Per pusantros valandos jie jau mus pamato. Ir tada į mus pataiko artilerija. Per vieną iš artilerijos atakų aš buvau sužeistas, man sužeidė mažąjį pirštą. Bet jau susiuvo, suteikė man pagalbą, todėl jau vėl veiklus“, – sako Romanas.
Ukrainos kariams naikinti priešo pozicijas padeda ne kariškiai, o paprasti civiliniai dronai. Jie kainuoja apie 3 tūkst. dolerių, tačiau fronto linijose jų katastrofiškai trūksta. Šiuolaikiniame kare geležinius “paukščiukus” naudoja įvairiais tikslais: žvalgybos ar kontratakų metu, jais išlaisvinamos gyvenvietės, jie gali būti naudojami minų mėtymui bei rusų įrangos naikinimui.
Tuo pat metu Rusijos kariuomenė nuolat numuša keturračius arba net juos pagrobia, perimdama signalą. Taigi, net ir paprastų, civilinių dronų visada reikia.
„Svarbiausia išmokti juos valdyti. Tai nėra sunku. Taigi, jei sulauksime pagalbos ir tokiais dronais bus aprūpintas šis tankų dalinys – Ukrainos išlaisvinimas vyks daug greičiau.
Tai šiuolaikinis karas“, – sako Romanas, kuris buvo inžinierius, ir kartu su sūnumi išvyko ginti tėvynės. Todėl šiame kare reikia ieškoti sprendimo, pasitelkiant šiuolaikines technologijas.
