„Rusijos teroristų grupės faktiškai pažeidė visus ankstesnius paliaubų susitarimus ... ir šiandien aktyviai vykdo puolamąsias operacijas“, – sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Oleksandras Turčynovas per vyriausybės posėdį, kuris buvo transliuojamas televizijos.
„Kalbame apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų aktyviuosius dalinius“, – pabrėžė O.Turčynovas.
Rusija neigia pasiuntusi kokias nors pajėgas į Ukrainą, kad padėtų promaskvietiškiems separatistams jau devynis mėnesius vykstančiame konflikte, kuris nusinešė per 5 tūkst. žmonių gyvybių ir priartino šalies ekonomiką prie žlugimo ribos.
Tačiau Kijevas šią savaitę pranešė, kad kovos veiksmų zonoje patylomis buvo dislokuoti nauji Rusijos daliniai, leidę išstumti vyriausybinių pajėgų karius iš pagrindinio oro uosto prie sukilėlių tvirtovės Donecko, kuriame jau kelis mėnesius vyko įnirtingi susirėmimai.
O.Turčynovas kaltino Rusiją „stengiantis ne vien perimti kontrolę okupuotose teritorijose, bet ir sunaikinti Ukrainos nacionalinę tapatybę bei nepriklausomybę“.
Latvija ragina ES nares svarstyti galimybę didinti spaudimą Rusijai dėl Ukrainos
Europos Sąjungos (ES) narės turėtų apsvarstyti galimybę padidinti spaudimą Rusijai po to, kai dėl atsinaujinusio smurto Ukrainos rytuose faktiškai žlugo paliaubų susitarimas, kuriam yra pritarusi Maskva, penktadienį pareiškė Latvijos, kuri šiuo metu pirmininkauja Bendrijai, užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Atsinaujinus mūšiams aplink Ukrainos prorusiškų separatistų pagrindinę tvirtovę Donecką, beveik nebeliko vilčių, kad pavyks įgyvendinti rugsėjį Minske pasirašytą susitarimą.
„Rusijai ... nesilaikant arba nesutiks laikytis tų susitarimų, mes, be abejo, susiduriame su labai rimta padėtimi. Tokiu atveju, manau, mes taip pat turėsime ES lygiu spręsti, kokių galėtume imtis papildomų spaudimo priemonių“, – sakė E.Rinkevičius žurnalistams Rygoje po susitikimo su Švedijos diplomatijos vadove Margot Wallstrom (Margo Valstriom).
E.Rinkevičius, prieš dvi savaites apsilankęs Kijeve ir Maskvoje, anksčiau sakė įžvelgiantis galimybių išspręsti Ukrainos krizę.
Tačiau penktadienį Latvijos diplomatijos vadovas pareiškė, kad padėtis toje šalyje yra „labai bloga“, ir reiškė abejones, ar Minsko susitarimas gali likti kokios nors taikos sutarties pagrindu.
„Minsko susitarimai yra vieninteliai, kuriuos taip pat pasirašė Rusija, – sakė jis. – Tačiau padėtis tampa rimta. Vis dėlto dar nenoriu skelbti Minsko susitarimų visiškai žlugusiais.“
Pirmadienį Briuselyje įvykęs ES užsienio reikalų ministrų susitikimas parodė, kad išlieka nesutarimų tarp šalių, kurios nori tartis dėl galimybės sušvelninti Rusijai paskelbtas ekonomines sankcijas, ir tų, kurios nori, kad sankcijos liktų galioti arba netgi būtų sugriežtintos. Galiausiai diplomatijos vadovai susitarė, kad liks galioti esama padėtis.
E.Rinkevičius, kurio vyriausybė yra viena iš sankcijų šalininkių, sakė, kad ES turėtų padidinti pastangas siekiant Minsko paliaubų susitarimo įgyvendinimo, tačiau taip pat pasiūlyti Rusijai sankcijų sušvelninimo perspektyvą, jeigu ji bendradarbiaus sprendžiant Ukrainos krizę.
„Bet jeigu įvyks smarkus (padėties) pablogėjimas, manau, ES turėtų ... pagalvoti, ką galėtume padaryti iš savo pusės, kad paskatintume įgyvendinti tą susitarimą, taip pat ir apie tai, koks galėtų būti papildomas spaudimas“, – aiškino jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
