15 val. 16 min. Prorusiškos pajėgos pirmadienį perėmė kontrolę keltų terminale rytiniame Krymo pusiasalio kyšulyje, kurį nuo Rusijos skiria siauras sąsiauris, o šis žingsnis didina nerimą, kad Maskva pasiųs dar daugiau karių į šį strategiškai svarbų Ukrainos regioną, eskaluodama konfliktą su kaimynine valstybe.
Keltų terminalas Kerčės mieste, esančiame už maždaug 20 kilometrų nuo Rusijos teritorijos, buvo užimtas tuo metu, kai JAV ir Europos šalių vyriausybės mėgina rasti būdų, kaip įtikinti Rusiją sustabdyti šią Rusijos invaziją ir išvesti savo karius.
Pirmadienį paryčiais kariai užėmė terminalą, kuris yra daugelio į Rusiją plaukiančių laivų išvykimo vieta. Tie žmonės atsisakė pasakyti, kas jie tokie, tačiau kalbėjo rusiškais ir atvažiavo mašinomis su Rusijos numeriais.
Rusijos faktiškai perėmė kontrolę Kryme, nė karto neiššovusios. Dabar Kijeve ir kitur baiminamasi, kad Rusija gali siekti išplėsti savo kontrolę, okupuodama kitas teritorijas rytų Ukrainoje.
Aukšti JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pareigūnai sakė, kad Vašingtonas dabar įsitikinęs, jog Rusija užsitikrino visišką operatyvinę kontrolę Kryme, kurio dauguma gyventojų yra rusakalbiai. Manoma, kad ten sutelkta daugiau nei 6 000 karių.
V.Putinas ignoravo Vakarų šalių raginimus atitraukti pajėgas, teigdamas, kad Rusija turi teisę ginti savo ir Ukrainoje gyvenančių rusakalbių interesus.
Jo pasitikėjimą savo pozicija akivaizdžiai didina faktas, kad didelė dalis iš 46 mln. Ukrainos gyventojų simpatizuoja Rusijai. Vakarinė tos šalies dalis siekia artimesnių ryšių su Europos Sąjunga, tačiau jos rytiniai ir pietiniai regionai, įskaitant Krymą, tikisi Rusijos pagalbos.
Susidūrusi su Rusijos invazijos grėsme, Ukrainos naujoji vyriausybė ėmėsi stiprinti savo pozicijas, paskirdama naujus gubernatorius prorusiškuose rytiniuose regionuose, prašydama turtingų šalies verslininkų palaikymo ir pašalindama iš posto karinių jūrų pajėgų vadą, kai jis pareiškė būsiantis lojalus autonominio Krymo regiono prorusiškai vyriausybei.
Rusija seniai norėjo susigrąžinti Krymo pusiasalį, kurį kontroliavo iki 1954 metų, kai tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas formaliai perdavė jį administruoti Ukrainai.
Rusija kasmet moka Ukrainai milijonus dolerių už teisę laikyti savo Juodosios jūros laivyną Krymo uostamiestyje Sevastopolyje. Beveik 60 proc. Krymo gyventojų laiko save rusais.
14 val. 20 min. Rusijos kariai ir kariniai lėktuvai pirmadienį plūsta į Krymą, pažeisdami dvišalius susitarimus, pranešė Ukrainos pasieniečiai.
Per pastarąją parą šiame Juodosios jūros pusiasalyje nusileido 10 Rusijos atakos sraigtasparnių ir aštuoni kariniai transporto lėktuvai, sakoma Ukrainos sienos apsaugos tarnybos pranešime.
Be to, keturi naujai atplaukę Rusijos karo laivai nuo šeštadienio stovi Sevastopolio uoste.
14 val. 01 min. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį griežtai sukritikavo grasinimus „sankcijomis ir boikotais“ dėl jo šalies vaidmens gilėjančioje krizėje Ukrainoje.
„Tie, kas mėgina traktuoti situaciją kaip tam tikrą agresiją ir grasina sankcijomis bei boikotais, patys pastoviai skatino (ukrainiečius) atsisakyti dialogo ir galiausiai poliarizavo Ukrainos visuomenę“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susitikime Ženevoje.
14 val. 00 min. JAV generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) pirmadienį paragino Rusiją vengti veiksmų, kurie galėtų pabloginti padėtį krizės apimtoje Ukrainoje.
„Raginu Rusijos Federaciją susilaikyti nuo bet kokių veiksmų... kurie galėtų dar labiau eskaluoti padėtį“, – Ban Ki-moonas sakė žurnalistams prieš suplanuotą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
11 val. 37 min. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) turėtų „nedelsiant“ pasiųsti savo stebėtojų misiją į Ukrainą, JAV pasiuntinys pareiškė Vienoje prasidėjus šios paneuropinės organizacijos susitikimui.
„Šiandien raginame nedelsiant pasiųsti ESBO stebėtojus į Ukrainą“, – sakoma ambasadoriaus Danielio Baero (Danjelo Baero) pranešime.
Pasak jo, ESBO „turėtų priimti sprendimą šiandien ir nedelsiant pradėti planuoti ir ruoštis stebėsenos misijai“.
D.Baeras nurodė, kad toks žingsnis leistų „stebėti ir užkirsti kelią konfliktui; užtikrinti mažumų žmogaus teisių apsaugą; užkirsti kelią pasienio konfliktui; skatinti gerbti teritorinį vientisumą; taip pat palaikyti taiką, stabilumą ir saugumą tame regione“.
Šiuos komentarus D.Baeras pateikė per sekmadienio popietę Vienoje vykusį ESBO Parengiamojo komiteto posėdį dėl Ukrainos. Tuo tarpu pirmadienį buvo sušauktas ESBO Specialiosios nuolatinės tarybos posėdis.
10 val. 51 min. Ukrainos pasieniečiai pirmadienį pranešė, kad Rusija telkia šarvuotąją techniką prie Kerčės sąsiaurio, skiriančio Rusiją ir Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Pasienio apsaugos tarnybos atstovas pridūrė, kad Rusijos laivai judėjo Sevastopolio, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodojo jūros laivyno bazė, uoste ir jo apylinkėse. Rusijos pajėgos taip pat blokavo mobilųjį ryšį kai kuriose teritorijose.
Pasak atstovo, Rusijos šarvuotoji technika sutelkta netoli keltų prieplaukos kitapus Kerčės sąsiaurio, skiriančio Krymo pusiasalio rytinį kyšulį nuo Rusijos Tamanės pusiasalio vakarinio pakraščio.
Siauriausioje vietoje tas sąsiauris yra 4,5 kilometro pločio ir iki 18 metrų gylio.
„Kitoje sąsiaurio pusėje esama šarvuotųjų mašinų. Negalime prognozuoti, ar jie pasiųs mašinas į keltą“, – pasieniečių atstovas sakė telefonu.
Jis nenurodė, kiek šarvuotųjų mašinų buvo sutelkta kitapus sąsiaurio.
Rusijos gynybos ministerija šio pranešimo kol kas nekomentavo.
Kerčės sąsiauris jungia Juodąją ir Azovo jūras.
Rusijos pajėgos perėmė kontrolę Kryme, kuriame rusakalbiai sudaro gyventojų daugumą. Ukraina paskelbė karinę mobilizaciją ir kovinę parengtį savo pajėgose.
Rusijos parlamento aukštieji rūmai šeštadienį suteikė prezidentui Vladimirui Putinui leidimą pasiųsti į Ukrainą ginkluotąsias pajėgas, siekiant apginti rusakalbius toje šalyje, kuriems, anot Maskvos, yra iškilęs pavojus.
10 val. 23 min. Kinijos ir Rusijos požiūris į situaciją Ukrainoje sutampa, pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija po abiejų šalių diplomatijos vadovų pokalbio telefonu.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi (Vang I) per pokalbį telefonu pažymėjo „neabejotinai sutampančius Rusijos ir Kinijos požiūrius dėl situacijos, kuri susiklostė toje šalyje ir aplink ją“, rašoma Rusijos URM išplatintame pareiškime.
Jame priduriama, kad ministrai sutarė toliau palaikyti glaudžius kontaktus Ukrainos klausimu.
10 val. 22 min. Ukrainos pasieniečiai pirmadienį pranešė, jog Rusija telkia šarvuotąją techniką prie Kerčės sąsiaurio, skiriančio Rusiją ir Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Pasienio apsaugos tarnybos atstovas pridūrė, kad Rusijos laivai judėjo Sevastopolio, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodojo jūros laivyno bazė, uoste ir jo apylinkėse. Rusijos pajėgos taip pat blokavo mobilųjį ryšį kai kuriose teritorijose.
Rusijos šarvuotoji technika buvo sutelkta netoli keltų prieplaukos prie Kerčės sąsiaurio, kitapus nuo Ukrainos miesto Kerčės, sakė pasieniečių atstovas.
09 val. 59 min. Rusija nenori karo su Ukraina, o parlamento leidimas surengti karinę intervenciją visų pirma turi pademonstruoti, kad Kremlius nusiteikęs rimtai, pareiškė vienas aukšto rango Rusijos diplomatas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį užsitikrino parlamento aukštųjų rūmų leidimą pasiųsti Rusijos pajėgas į Ukrainą, vystantis priešpriešai Kryme, kai buvo nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
„Rusija nenori karo su Ukraina“, – sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas per valstybinės televizijos vakarinę pokalbių laidą.
„Esu įsitikinęs, kad niekas Rusijoje nenori karo su Ukraina, – pridūrė jis. – Esame nusistatę prieš tokios terminologijos naudojimą diskutuojant apie mūsų santykius su Ukraina, kuri yra mums itin artima.“
„Manome, kad šis sprendimas prablaivins daug žmonių ir parodys Rusijos Federacijos ketinimų rimtumą“, – pažymėjo G.Karasinas.
Jis peikė Vakarų valstybes, kurios pagrasino pašalinti Rusiją iš Didžiojo aštuoneto (G-8) dėl pastarojo Maskvos žingsnio, ir ragino jas parodyti didesnį supratimą.
„Palaikysime visas jėgas, kurios palankios mūsų dvišalių santykių stiprinimui – juolab kad nuo tų santykių priklauso stabilumas Europoje, – aiškino G.Karasinas. – Tai turėtų suprasti Vakarų politikai, kurie dabar burnoja prieš mus.“
V.Putinui leidimą siųsti karius į Ukrainą suteikusios Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko taip pat atmetė karo galimybę.
„Vladimirai, niekada netarkite šio žodžio“, – ji sakė tos pačios televizijos pokalbių laidos vedėjui Vladimirui Solovjovui, kai šis tiesmukai paklausė, ar kils karas tarp Rusijos ir Ukrainos.
„Tai absoliučiai nepriimtina“, – pareiškė V.Matvijenko.
„Tarp mūsų niekada nebus karo. Esame broliškos šalys; esame slavų pasaulis“, – pridūrė parlamento aukštųjų rūmų vadovė, kuri formaliai yra trečia aukščiausia Rusijos pareigūnė po prezidento ir premjero.
„Manau, kad karštos galvos Kijeve galiausiai turėtų atvėsti ir suprasti, jog savo veiksmais jos provokuoja separatistinius veiksmus Ukrainos rytiniuose regionuose ir Kryme“, – pabrėžė V.Matvijenko.
08 val. 46 min. NATO nori tarptautinių stebėtojų Ukrainoje ir dialogo su Rusija
Didžiųjų industrinių pasaulio valstybių lyderiai sekmadienį apkaltino Didžiajam aštuonetui (G-8) priklausančią Rusiją dėl „aiškaus“ Ukrainos suvereniteto pažeidimo ir nutraukė pasirengimą birželį numatytam G-8 viršūnių susitikimui Sočyje.
Simboliškai pasivadinę Didžiuoju septynetu (G-7), lyderiai pabrėžė, kad Rusijos veiksmai nesuderinami du G-8 grupės, kurios nare Maskva tapo 1997 metais, principais, ir nurodė, jog nedalyvaus viršūnių susitikime Juodosios jūros Sočio kurorte, kol G-8 negalės atnaujinti „prasmingo“ dialogo.
Pareiškimą, kurį pasirašė Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai, taip pat Europos Vadovų Tarybos prezidentas bei Europos Komisijos pirmininkas, išplatino Baltieji rūmai.
Lyderiai sakė drauge „smerkiantys Rusijos Federacijos įvykdytą aiškų Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą, prieštaraujantį Rusijos įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų (JT) chartiją ir jos 1997 metų susitarimą su Ukraina“ dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno bazavimosi sąlygų.
„Raginame Rusiją bet kokius saugumo ir žmogaus teisių klausimus su Ukraina spręsti per tiesiogines derybas ir/ar su tarptautine stebėsena ar tarpininkavimu, padedant JT ar Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai“, – teigia pareiškime.
Pareiškime visos šalys raginamos „elgtis maksimaliai santūriai bei atsakingai ir sumažinti įtampą“.
Lyderiai taip pat pabrėžė, kad Rusijos sprendimas pasiųsti karius į Krymą pažeidžia G-7 ir G-8 valstybių grupių veiklos principus.
„Atsižvelgdami į tai, mes priėmėme sprendimą dabar sustabdyti mūsų dalyvavimą veikloje, susijusioje su pasirengimu birželį numatytam G-8 viršūnių susitikimui Sočyje, kol bus atkurtos sąlygos, kurioms esant G-8 gali vesti prasmingą dialogą“, – rašoma pareiškime.
„Mes vieningai remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei jos teisę pasirinkti savo ateitį“, – priduriama pareiškime, kuriame Kijevui taip pat žadama pagalba įtvirtinant stabilumą ir siekiant politinės bei ekonominės gerovės.
Atskirame pareiškime G-7 valstybių finansų ministrai pažadėjo Ukrainai finansinės pagalbos paketą, ragindami šalį įgyvendinti ekonomikos reformas ir vadovaujant Tarptautiniam valiutos fondui užkirsti kelią ekonominei krizei.
„Vieningai pasižadame suteikti tvirtą finansinę paramą Ukrainai", – rašoma ministrų pareiškime, paskelbtame prieš šią savaitę numatytą TVF delegacijos vizitą į Ukrainą, kurio metu bus pradėtos techninė ir politinės diskusijos.
„TVF parama bus esminė siekiant gauti papildomą pagalbą iš Pasaulio banko, kitų tarptautinių finansinių institucijų, Europos Sąjungos ir dvišalių šaltinių", – priduriama pareiškime.
Nors Rusija nuo 1997 metų, kai įstojo į G-8, yra visateisė šios grupės narė, G-7 toliau rengia susitikimus, kai diskutuojama tik ekonominiais ir finansiniais klausimais.
07 val. 07 min. „Mes raginame abi šalis nedelsiant siekti taikaus sprendimo dialogu“, – sakoma 28 narių Atlanto aljanso pranešime, kuris buvo išplatintas po beveik aštuonias valandas vykusių derybų.
Pareiškime sykiu raginama į Ukrainą „pasiųsti tarptautinius stebėtojus globojant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ar ESBO“.
NATO taip pat pasmerkė Rusijos karinę eskalaciją Kryme ir išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Rusijos parlamento duoto leidimo dislokuoti Ukrainoje karines pajėgas.
Pareiškime Rusija raginama „gerbti visus savo tarptautinius įsipareigojimus, atitraukti pajėgas į savo bazes ir susilaikyti nuo bet kokio kišimosi kitur Ukrainoje.“
Bet koks panašus veiksmas bus „tarptautinės teisės pažeidimas“ ir pažeis NATO bei Rusijos tarybos ir NATO partnerystės taikai principus, sakoma pareiškime.
Vis dėlto pareiškime yra veikiau akcentuojamas politinio sprendimo siekis ir, užuot pagrasinus kokiu nors atsakomuoju veiksmu, raginama Maskvą „įtraukti“ į derybas su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija.
Paprašytas paaiškinti šią nuostatą plačiau NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, jog daug narių pageidavo susitikimo su Rusija ir kad vienas toks susitikimas bus surengtas, tačiau nenurodė kada tai įvyks.
Sąjungininkai taip pat paragino tęsti „inkliuzyvų politinį procesą Ukrainoje, pagrįstą demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms, mažumoms ir įstatymo valdžiai, kuris įgyvendina visų Ukrainos žmonių demokratinius siekius“.
Pirmadienį įvyks nepaprastasis ES užsienio reikalų ministrų susitikimas Briuselyje, kurio metu bus tariamasi dėl bendro atsako.
Diplomatai taip pat neatmeta galimybės, kad kitą savaitę gali būti surengtas nepaprastasis Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimas.
„IŠTRŪKTI IŠ ŠALTOJO KARO SINDROMO“
Pasibaigus NATO posėdžiui Vokietijos vyriausybė pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko su pasiūlymu įkurti kontaktinę grupę dialogui dėl Ukrainos, kuriai galbūt vadovautų ESBO ir kuri atvertų galimybes pradėti politinį dialogą.
„Mes turime kalbėti su Putinu, kuris turi savo geras priežastis daryti blogus dalykus“, – sakė AFP aukšto rango diplomatas, pageidavęs likti anonimu.
„Situacija kraštutinai pavojinga. Turime rasti kelią, kai ištrūkti iš šio Šaltojo karo „mes“ ir „jie“' sindromo“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent‘as Fabiusas (Loranas Fabiusas), kuris kartu su savo kolega iš Britanijos Williamu Hague'u (Viljamu Heigu) paragino ukrainiečius ir Rusiją ryžtis įsitraukti į tiesiogines derybas dėl krizės, irgi, atrodo, laikosi panašios pozicijos.
„Rusija yra tradicinis mūsų draugas. Mes norime tradicinės draugystės labiau nei mosikavimo kardais“, – sakė L.Fabiusas.
Tarp svarstomų scenarijų yra raginimas abiem šalims komunikuoti per organizacijas, tokias kaip Jungtinės Tautos ar ESBO, ar net rasti šalį tarpininkę, pavyzdžiui, kokią nors neprisijungusiąją valstybę ar Rusijos tradicinę sąjungininkę Kiniją.
„Jeigu Putinas sustos dabar, jis gali turėti abu dalykus: ir Krymo aneksiją, ir gerus santykius su Vakarais“, – savo „Twitter“ paskyroje pareiškė analitikas iš „Carnegie Europe“ Ulrichas Speckmasas (Ulrichas Špekmasas).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
