Ukrainos ambasadorius prie JT Jurijus Serhejevas trečiadienį interviu naujienų agentūrai AP sakė, kad rezoliucija turi „kelias dešimtis“ rėmėjų ir ją palaiko demokratinės valstybės visame pasaulyje. Visgi diplomatas atsisakė spėlioti, kiek tiksliai šalių balsuos už šį dokumentą.
Rusija vykdo intensyvią kampaniją prieš šios rezoliucijos priėmimą, tvirtindama, kad šis ginčas yra tik Rytų ir Vakarų reikalas.
Pasak J.Serhejevo, jis bendravo su regioninėmis grupėmis ir aiškino, kad Rusija pažeidė JT Chartiją, garantuojančią Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir vienybę, ir kad šalis nepriklauso jokiam blokui.
Priešingai nei JT Saugumo Taryboje, rezoliucijos 193-is nares turinčioje Generalinėje Asamblėjoje negali būti vetuojamos ir nėra teisiškai įpareigojančios; visgi jos atspindi pasaulinę opiniją.
Nors Ukraina turi daugybę šalininkų tarp JT narių, Rusijos įtaka yra didžiulė, ir diplomatai sako, jog veikiausiai nemažai valstybių per balsavimą susilaikys.
Vienas diplomatų, pageidavęs neskelbti savo pavardės, sakė, kad 80-90 palaikymo balsų būtų aiški žinia Rusijai, kad jos veiksmams nepritariama. Tačiau tai tebūtų mažiau nei pusės JT narių parama Ukrainai.
„Rezoliucija bus priimta, - sakė J.Serhejevas. - Tačiau svarbu, kaip giliai Jungtinių Tautų narės suvokia iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria Jungtinės Tautos, keliamą pavojų“.
Pasak ambasadoriaus, Rusijos įvykdytas Krymo užėmimas ir aneksavimas pažeidžia pagrindinius JT Chartijos principus ir 1994 metų Budapešto memorandumo nuostatas.
Pagal šį dokumentą, kurį Ukraina pasirašė su Rusija, Didžiąja Britanija ir JAV, ji atsisakė viso branduolinio arsenalo, likusio šalyje žlugus Sovietų Sąjungai, mainais į garantijas dėl jos nepriklausomybės, suvereniteto ir sienų apsaugos.
Krymas atsidūrė didžiausios Europos geopolitinės krizės nuo Šaltojo karo laikų epicentre. Rusų kariai užėmė šį strategiškai svarbų Ukrainos pusiasalį, kur įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, o Maskva praėjusią savaitę oficialiai aneksavo šį regioną po jame įvykio prorusiškos valdžios organizuoto referendumo.
Suirutė Kryme prasidėjo po ne vieną mėnesį Ukrainoje vykusių antivyriausybinių protestų ir smurto proveržių, dėl kurių prezidento posto neteko Maskvos remtas Viktoras Janukovyčius, kuris praėjusį mėnesį pabėgo iš šalies.
Siekdamas atremti Rusijos ambasadoriaus prie JT Vitalijaus Čiurkino argumentus, J.Serhejevas per pokalbius su regioninėmis grupėmis stengėsi pabrėžti, kad protestų banga Ukrainoje buvo atsakas į V.Janukovyčiaus vyriausybės veiksmus ir Vakarai jų neišprovokavo, be to, Ukraina nepriklauso nei NATO, nei Europos Sąjungai.
„Mes nepriklausome jokiam blokui, - sakė Ukrainos ambasadorius. - Europos Sąjungoje mus domina partnerystės asociacija“.
Įtakingiausia JT institucija - Saugumo Taryba - negali imtis jokių veiksmų, nes Rusija yra viena iš penkių nuolatinių jos narių, turinčių veto teisę. Visgi Saugumo Taryba, kuri iš viso turi 15 narių, jau surengė net aštuonis susitikimus padėčiai Ukrainoje aptarti, Vakarams stengiantis toliau spausti Rusiją pakeisti savo kursą.
Rezoliucijos projekte patvirtinama, kad pagal JT Chartiją visos šalys turi susilaikyti „nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo prieš bet kurios kitos valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę, ir turi taikiomis priemonėmis spręsti savo tarptautinius ginčus“.
Jame taip pat patvirtinamas Generalinės Asamblėjos „įsipareigojimas Ukrainos suverenitetui, politinei nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui pagal tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas“.
Dokumentas taip pat paragins visas šalis „susilaikyti nuo… bet kokių mėginimų keisti Ukrainos sienas grasinant jėga, ją naudojant ar kitokiomis neteisėtomis priemonėmis“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
