Neramumai šioje šalyje prie Juodosios jūros kilo po to, kai valdančioji „Sakartvelo svajonės“ partija pasiskelbė laimėjusi spalio 26 d. vykusius parlamento rinkimus, kurių rezultatai, proeuropietiškosios opozicijos teigimu, buvo suklastoti.
Protestai tapo dar intensyvesni, kai ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė praėjusią savaitę paskelbė, kad jo šalis stabdo derybas su Briuseliu dėl narystės, tuo pakurstydamas naują protestų bangą sostinėje Tbilisyje ir kituose miestuose.
„Ukrainos užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus Sakartvele. Smurtas be pasekmių neliks“, – teigiama ministerijos pranešime.
Po to, kai prokremliška Ukrainos valdžia 2013 m. nusigręžė nuo integravimosi į Europos Sąjungą, šalyje kilo istorinio dydžio demonstracijos, pasibaigusios prezidento nušalinimu.
Kol Ukrainoje vyko šios proeuropietiškos demonstracijos, Rusija pradėjo pirmą puolimą, per kurį Maskvos remiami separatistai užėmė atskiras rytinio Donbaso regiono dalis.
Daug kas Ukrainoje mano, kad būtent nuo šio įvykio ir prasidėjo karas su Rusija, 2022 m. pavirtęs plataus masto invazija.
„Mes esame įsitikinę, kad europinė integracija yra raktas į Sakartvelo stabilumą, klestėjimą ir demokratinių institucijų stiprinimą ir siekiame sėkmingos mūsų tautų ateities didžiojoje Europos šalių šeimoje“, – rašoma pranešime.
„Mūsų solidarumas su Sakartvelo liaudimi tebėra tvirtas“, – pridūrė ministerija.
Rusija pirmadienį stojo ginti prieš protestuotojus panaudotas priemones, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad valdžia imasi „priemonių stabilizuoti“ padėtį, apkaltindamas protestuotojus mėginant „pakurstyti“ neramumus.
