Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Artėjant ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje, kur tikimasi pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina, šiai kol kas nesiseka įvykdyti svarbiausių Europos Sąjungos reikalavimų – reformuoti teismus, pakeisti rinkimų įstatymą, kad šie taptų skaidresni, ir spręsti įkalintos buvusios premjerės Julijos Tymošenko klausimą. Opozicijos atstovai sako, esą dabartinė valdžia netgi neketina imtis reformų.
Sociologinės apklausos rodo, kad Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymui pritaria tik apie pusę šalies gyventojų. Ukrainiečiai sako pasigendantys informacijos apie sutarties naudą jiems ir jų šaliai.
„Mes per 20 metų taip ir nepakilome iš dugno. Nemokame normaliai gyventi“, – sakė LRT televizijos naujienų tarnybos kalbinta moteris.
„Lietuva, Ukraina, Bratislava, Viena – turime būti kartu ir tos politinės kalbos niekam nereikalingos. Žmonės, mąstantys apie vaikų ateitį, supranta, kad privalome būti Europoje“, – kalbėjo kita praeivė.
„Ukrainai dar per anksti į Europą. Net žmonės neadekvačiai tai vertina“, – teigė kalbintas vaikinas.
„Turėtume būti Europoje, bet mūsų niekas nepriims. Mes ten nereikalingi. Valdžia bloga. Mus gali išgelbėti tik kruvina revoliucija šalyje“, – įsitikinęs kitas vyriškis.
Lapkritį Vilniuje vyksiantis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės vadovų susitikimas gali pradėti naują bendradarbiavimo su Rytais etapą, tačiau tai priklausys nuo Ukrainos reformų, nes, pasak diplomatų, politikos ekspertų ir opozicijos, demokratiniai procesai įstrigę.
Be to, nesprendžiamas ir vienos iš opozicijos lyderių, buvusios premjerės Julijos Tymošenko klausimas. Kai kuriose ES šalyse ji vertinama kaip demokratijos simbolis.
„Iš dalies Ukraina atlieka [darbus, kuriuos jai uždavė ES], iš dalies dar yra jų likę. [Ukrainos valdžia turėtų] padaryti kai kuriuos dalykus, susijusius su teisėsauga, su atrankiniu teisingumu, prokuratūros reforma, su rinkimų sistemos reforma – tai žingsniai, kurie padidintų Europos žmonių pasitikėjimą Ukraina, kad jos proeuropietiškas vektorius nesvyruoja, stiprėja“, – teigia Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.
„Teisėtvarkos įstatymų priimti mes nespėsime. Manau, kad bet koks prezidento V. Janukovyčiaus susitikimas su Europos Sąjungos vadovais prasideda ir baigiasi klausimu: kada bus paleista buvusi premjerė. Vienas iš scenarijų – išsiųsti J. Tymošenko į užsienį gydytis. Ukrainos valdžia turėtų parodyti politinę valią, nes asociacijos sutarties pasirašymas nebus lengvas“, – sako Ukrainos tarptautinio demokratijos instituto direktorius Sergejus Taranas.
„Nežiūrint į tai, kad daugelis ES šalių, tarp jų ir Lietuva, palaiko Ukrainos eurointegraciją, mes matome, kad prezidentas V. Janukovyčius tiesiog atsisako vykdyti Europos Sąjungos reikalavimus – šalyje vyksta politiniai persekiojimai, teismų reforma nejuda. Mes už tai, kad Vilniaus susitikime sutartis būtų pasirašyta. Dabartinė valdžia žongliruoja tarp Rusijos ir Europos Sąjungos“, – tvirtina Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, opozicijos atstovas Oleksandras Turčinovas.
Ukrainos vyriausybės vadovas sako, esą įstatymai Radoje nepriimami, nes opozicija blokuoja parlamento darbą – į posėdžių patalpas ji neįleidžia valdžiai atstovaujančių partijų deputatų.
„Mes opoziciją kviečiame konstruktyviai bendradarbiauti. Pusę metų jau nedirba parlamentas. Ar tai normalu, kad politinės sistemos darbas paralyžiuotas, įstatymai nepriimami?“ – sako Ukrainos premjeras Mykola Azarovas.
Politinį sprendimą, ar Vilniuje bus pasirašyta asociacijos sutartis su Ukraina, Europos Sąjunga privalės priimti rugsėjį.
