Pokyčių tempas sukėlė nuomonių išsiskyrimą – kai kurie gyrė vyriausybes už drąsą, o kiti išreiškė susirūpinimą dėl galimos žalos, kurią gali sukelti ši liberali politika. Vis dėlto, pradėjus kaupti kiekybinius duomenis, mokslininkai įgavo konkretesnį supratimą apie tai, kaip politikos pokyčiai veikia narkotikų vartojimą ir narkotikų rinkas.
Pavyzdžiui, naujas tyrimas žurnale „Addiction“ atskleidė, kaip rekreacinių kanapių legalizavimas pakeitė įvairių nelegalių narkotikų rinkų pobūdį JAV. Iki šiol 15 valstijų ir Kolumbijos apygarda įgyvendino rekreacinių kanapių įstatymus (RKL), dėl kurių masiškai pasikeitė kitų gatvėse platinamų neteisėtų narkotikų kiekis ir stiprumas.
„Mūsų atradimai rodo, kad nelegalių narkotikų rinkos gali būti nepriklausomos nuo legalios kanapių rinkos reguliavimo, – paaiškino pagrindinė autorė dr. Angélica Meinhofer. – Kai vis daugiau valstijų pereina prie legalizavimo ir tampa prieinami papildomi duomenys po RKL įgyvendinimo, mes turime atlikti daugiau tyrimų, kad nustatytumėme, ar kanapių įstatymai sukelia tuos pokyčius nelegalioje rinkoje ir kas vyksta ilgainiui“.
Norėdami atlikti tyrimą, autoriai surinko Narkotikų kontrolės agentūros duomenis apie nelegalių kanapių, heroino, kokaino, amfetamino ir kitų opioidų kainą ir koncentraciją valstijose, kuriose įgyvendinti rekreacinių kanapių įstatymai. Jie taip pat naudojo informaciją, surinktą visuomenės pagalkos įrankiu, vadinamu „Žolės kaina“, kad įsitikintų, kaip pasikeitė nelegaliai įsigytų kanapių kaina šiose valstijose nuo šių įstatymų priėmimo.
Rezultatai rodo, kad nelegalių kanapių kaina valstijose, kuriose įgyvendinti rekreacinių kanapių įstatymai, sumažėjo 9,2 proc., o „nekokybiškų“ nelegalių kanapių kaina sumažėjo 19,5 proc. Tokiose valstijose „žolę“ legaliai galima nusipirkti tik iš licencijuotų mažmenininkų, tokių kaip vaistinės, o visos nelicencijuotų prekiautojų parduodamos kanapės lieka neteisėtos.
Tyrimo autorių teigimu, šis kainų kritimas greičiausiai priklauso nuo to, kad kanapes dabar galima gaminti šalies viduje, o tai reiškia, kad reikia mažiau importuoti iš užsienio. Šis smūgis nelegalios prekybos organizacijoms galiausiai galėjo paskatinti jas visiškai pasitraukti iš rinkos, dėl to sumažėjo kitų neteisėtų medžiagų pasiūla.
Tyrėjai nustatė, kad nelegalių opioidų konfiskavimas teisėsaugos institucijose sumažėjo daugiau nei 50 proc. Tačiau nelegalaus heroino pajėgumas padidėjo 54 proc., o kainos šoktelėjo 64 proc.
Įdomu tai, kad tyrėjai šiose valstijose nerado jokių reikšmingų kokaino ar metamfetamino kainos ir prieinamumo pokyčių. Nepaisant to, jie daro išvadą, kad visišką narkotikų įstatymo reformos poveikį visuomenės sveikatai galima suprasti tik analizuojant ryšį tarp legalių ir nelegalių narkotikų rinkų.
Oregono valstijoje, kuri šių metų pradžioje dekriminalizavo visus narkotikus, taip pat išryškėja daugybė kitų netikėtų padarinių. Visų pirma tam tikros vietinių amerikiečių bendruomenės išreiškė susirūpinimą, kad šis įstatymo pakeitimas gali kelti grėsmę jų bandymams išsaugoti psichoaktyvųjį Peyote kaktusą, kuris yra labai svarbus kai kurioms čiabuvių kultūroms, bet taip pat populiarus tarp psichodelikų vartotojų.
Vis mažėjant šio augalo populiacijai, vietinio Peyote išsaugojimo komunikacijos komitetas (IPCCC) paragino valdžios institucijas pašalinti Peyote iš dekriminalizuotų medžiagų sąrašo Oregone, kad jis būtų apsaugotas nuo išnykimo.
Šaltinis: www.Iflscience.com
