Turkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Jungtinių Valstijų Kongresas, pritaręs rezoliucijai, pripažįstančiai 1915 metais Osmanų imperijos (turkų) vykdytas armėnų žudynes genocidu, pakenktų dvišaliams santykiams, sekmadienį pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.
Daugelis tikisi, kad tokiai rezoliucijai demokratų dominuojamas Kongresas pritars balandį, tačiau prezidento George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracija tam priešinasi, baimindamasi neigiamo poveikio santykiams su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) sąjungininke.
Ankara griežtai neigia Armėnijos ir kitų šalių teiginius, esą Pirmojo pasaulinio karo metais jos pajėgos vykdė sisteminį armėnų genocidą. Tačiau daugelio pasaulio šalių parlamentarai panašioms rezoliucijoms, pripažįstančioms armėnų žudynes genocidu, jau pritarė.
"Mes nesitikime, kad Kongresas priims tokį sprendimą. Bet jeigu jis mus nustebins, nerimauju, kad tai ateityje gali aptemdyti mūsų strateginę partnerystę", - cituojami Turkijos premjero Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) žodžiai, pasakyti amerikiečių verslininkams.
Ministras pirmininkas nenurodė, ką tokiu atveju Turkija darytų. Anksčiau su šalimis, pritarusiomis kaltinimams genocidu, turkai buvo laikinai įšaldę prekybos ir kitus ryšius.
Ankara ypač įsiuto pernai, kai Prancūzijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, armėnų genocido neigimą prilyginusiam nusikaltimui. Minėtasis įstatymo projektas įstatymu netapo.
Ypač didelę įtaką Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje turinčią armėnų diasporą R. T. Erdoganas apkaltino eksploatuojant genocido temą tam, kad pakenktų Turkijai ir priminė, jog praeityje, daugiausia devintajame dešimtmetyje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje, "keršydami" už 1915 metų žudynes armėnų ekstremistai nušovė kelias dešimtis turkų diplomatų.
Kiekvieną pavasarį Kongresas svarsto rezoliucijos dėl armėnų genocido klausimą, tačiau Baltieji rūmai jį visada blokuoja. Šiais metais šis klausimas Turkijai kelia dar didesnį nerimą, nes armėnų lobistai įgijo rėmėjų tarp naujosios demokratų daugumos.
Užsienio reikalų ministras Abdullah Gulas (Abdula Giulas) ir armijos Generalinio štabo pirmininkas generolas Yasaras Buyukanitas (Jašaras Biujukanitas) per praėjusias dvi savaites atskirai lankėsi Vašingtone ir kalbėdami armėnų klausimu mėgino paveikti Kongreso narius ir G. W. Busho administraciją.
Pasak Armėnijos valdžios pareigūnų, genocido metu buvo išžudyta maždaug 1,5 mln. armėnų. Turkija teigia, kad didžioji dalis krikščionių armėnų ir musulmonų turkų žuvo Pirmojo pasaulinio karo metais žlungant Osmanų imperijai. Ji taip pat pastebi, kad dauguma armėnų rėmė tuo metu rytų Turkiją okupavusius Rusijos karius.
