Mevlutas Cavusoglu Suomijos paraišką pavadino „mažiau problemiška“ nei Švedijos. Turkija kaltina Stokholmą, kad šis nesiima konkrečių veiksmų kovai su grupuotėmis, kurias Ankara laiko teroristinėmis.
Pastaruoju metu Turkiją papiktino Korano deginimo protestai, kuriuos prie Turkijos ambasadų Stokholme ir Kopenhagoje surengė Švedijos ir Danijos pilietybes turintis prieš islamą nusiteikęs aktyvistas.
„Mano nuomone, būtų sąžininga atskirti problemišką šalį nuo mažiau problemiškos, – sakė M. Cavusoglu žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su kolega iš Portugalijos. – Manome, kad jei NATO ir šios šalys priims tokį sprendimą, galėsime atskirai įvertinti (Suomijos paraišką).“
Švedija ir Suomija pateikė bendrą prašymą tapti karinio aljanso narėmis, atsisakydamos ilgalaikio karinio neprisijungimo Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
NATO reikalauja vienbalsio pritarimo priimant naujas nares. Turkija vilkina Švedijos ir Suomijos paraiškų ratifikavimo procesą savo parlamente.
Turkija yra apkaltinusi vyriausybę Stokholme, kad ji yra pernelyg atlaidi grupėms, kurias Ankara laiko teroristinėmis organizacijomis arba keliančiomis egzistencinę grėsmę, įskaitant kurdų grupuotes.
„Švedijoje buvo imtasi tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, konstitucijos pataisų ir teisės aktų pakeitimų, – teigė M. Cavusoglu. – Deja, buvo žengta žingsnių atgal dėl grupių, norinčių užkirsti kelią Švedijai įstoti į NATO, provokacijų.“
Sekmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat užsiminė, kad Ankara gali padėti parašą ant Suomijos paraiškos ir taip palikti Švediją, jo žodžiais, šokiruotą.
Jis sakė, kad Turkija pateikė 120 asmenų, kuriuos nori, kad Švedija išduotų, sąrašą – šis reikalavimas buvo įtrauktas į birželio mėnesį pasirašytą memorandumą, kuriuo buvo išvengta Turkijos veto bendrai Šiaurės šalių paraiškai.
Turkija reikalauja išduoti įtariamus Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojus ir kai kuriuos musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fethula Giuleno), kaltinamo 2016 metais bandžius įvykdyti perversmą, pasekėjus.
Po praėjusios savaitės protestų R. T. Erdoganas įspėjo Švediją nesitikėti paramos jos narystės siekiui. Turkija taip pat neribotam laikui atidėjo svarbų susitikimą Briuselyje, kuriame turėjo būti aptarta Švedijos ir Suomijos narystė.
Švedijos vyriausiasis derybininkas Oscaras Stenstromas ankstyvą sekmadienio rytą Švedijos radijui teigė, kad trišalės derybos buvo sustabdytos siekiant išvengti padėties pablogėjimo.
