Referendumas vyko praėjus lygiai metams po to, kai K. Saiedas atleido vyriausybę ir sustabdė parlamento darbą, sudavęs lemiamą smūgį jaunai ir dažnai chaotiškai šalies demokratijai. Varžovai pavadino tai perversmu.
Tuniso rinkimų komisija ISIE pranešė, kad, pirminiais duomenimis, balsavime dalyvavo ne mažiau kaip 27,5 proc. iš 9,3 mln. registruotų rinkėjų.
Pasibaigus balsavimui Tunise, ISIE vadovas Faroukas Bouaskaras (Farukas Buaskaras) sakė, kad rinkėjai surengė „susitikimą su istorija“ ir kad balsavo „labai geras skaičius“ rinkėjų.
Instituto „Sigma Conseil“ atliktos apklausos duomenimis, 92–93 proc. balsavusiųjų pritarė naujajai konstitucijai.
Dauguma jų priklausė viduriniajai klasei, labiausiai nukentėjusiai nuo ekonomikos krizės, naujienų agentūrai AFP sakė instituto vadovas Hasenas Zargouni (Hasenas Zargunis).
Naująja konstitucija siekiama pakeisti mišrią prezidentinę-parlamentinę sistemą, įtvirtintą 2014 metų konstitucijoje, dėl kurios Tunisas buvo giriamas kaip vienintelė demokratija, iškilusi po 2011 metų arabų pavasario.
K. Saiedo konstitucijos projektas buvo paskelbtas šio mėnesio pradžioje, tačiau jame mažai remiamasi ankstesniu projektu, kurį parengė prezidento paskirtas komitetas.
Be kita ko, siūloma šalies lyderiui suteikti aukščiausius vykdomuosius įgaliojimus, vadovauti ginkluotosioms pajėgoms ir leisti jam skirti vyriausybę be balsavimo dėl pasitikėjimo parlamente.
Jis taip pat galėtų pateikti įstatymų projektus parlamentui, kuris privalėtų jiems teikti pirmenybę.
Jį būtų beveik neįmanoma pašalinti iš pareigų iki penkerių metų kadencijos pabaigos 2024 metais.
